Kad tokia yra žmogaus prigimtis. Pamiršdami, kad viskas, kas vyksta, vyksta ne veltui. Ir ne veltui mes esame tokie, kokie esame. Vietoj to, kad to gėdytumėmės ir jaustume kaltę, kad esame ne tokie balti ir pūkuoti, supraskime – mes esame tokie ir ne kitokie. Tai, kokie esame yra viskas, ką turime. Ir tai yra pati puikiausia medžiaga darbui.
Kinai sako, kad ydos yra ligos – jas galima pagydyti.
Psichologai sako, kad ydos yra mūsų asmenybės deformacijos. Gerosios savybės, kurios tam tikrų aplinkybių dėka išsikreipė ir tapo neigiamomis. Tačiau jeigu jos „sulūžo“, vadinasi, jas galima ir suremontuoti, tiesa? Kitas dalykas, kad tam, kad kažką sutaisyti, tai reikia matyti. Būtent todėl aš iš visų įmanomų asmenybės ugdymo temų ir pasirinkau „Veidrodžių karalystę“.
Viename straipsnyje perskaityta mintis mane tiesiog sužavėjo: pasirodo, kiekviena negatyvi žmogaus savybė turi pozityvių tendencijų, kitaip tariant, yra lazda su dviem galais. Kuo stipresnis negatyvas, tuo daugiau pozityvo iš jo galima išgauti. Kaip sako indai „tam, kad pražystų lotosas, reikalinga daug purvo“. Tad tiesiog žinant savo negatyviąsias savybes ir vystant jų pozityviąsias tendencijas, galima gyventi harmoningą ir laimingą gyvenimą.
Žmogus iš esmės yra geras. Pažiūrėkite į vaikus – kuo mažesnis tuo, vaizdingai tariant jis „Arčiau Dievo“. Visi nori laimės ir džiaugsmo, niekas sąmoningai nenori kentėti. Kančia ir ją dažnai sukeliantys neigiami asmenybės įpročiai ir bruožai nėra natūrali žmogaus būsena, nepriimtini jo tikrajai prigimčiai. Kitaip tariant, pirminiai pozityvūs siekiai ir polinkiai tam tikrų aplinkybių veikiami deformuojasi ir išsigimsta į neigiamas savybes – ydas. Laimei, ši transformacija gali būti atstatyta.
Kitaip tariant, įvairiausi neigiami žmogaus polinkiai (rūkymas, apkalbinėjimas, pagyros ir t.t.) – tam tikri pakeitėjai, pakeitę prigimtines gerąsias to žmogaus savybes.
Tad išanalizavę save ir savo neigiamas savybes, galite atrasti savo prigimtines teigiamas savybes ir jas vystyti.
Viskas ko reikia – su ydomis ne kovoti, ne jas slopinti, o pakeisti enegijos srauto kryptį reikiama linkme. Nes kaip neįmanoma sustabdyti upės tekėjimo – anksčiau ar vėliau upė sugriauna ir tvirčiausią užtvanką, taip ir su ydomis – geriau jas ne slėpti nuo savęs ir kaupti užblokuotas neigiamas emocijas savyje, kol jos įgaus griaunančiąją jėgą, o nukreipti jas reikiama vaga.
Tad – jūsų dėmesiui: neigiamų žmogaus savybių sąrašas ir tendencijos, kuo tos savybės gali tapti (šaltinis – http://esoteric-land.ru)
Alkoholizmas
Tai nukrypęs išminties siekimas. Sugebėjimas pasinerti visa galva į problemą, kad ją išspręstų. Apgirtęs žmogus trokšta bendrauti (būsi trečias?), nes taisyklingas bendravimas išsprendžia problemas (tačiau ne būnant neblaiviam). Atradęs pašnekovą jis padeda bendravimo pagrindus (tu mane gerbi?) ir išlieja dūšią. Be abejo, tokiame būvyje problemos nesprendžiamos, nes alkoholizmas tėra grubus išminties ir filosofijos surogatas. Tai – iškreiptas noras bendrauti su išmintingais žmonėmis, tokio bendravimo pakaitalas. Šiek tiek pakeitus pastangų kryptį žmogus gali daug pasiekti filosofijoje ir tapti išminčiumi.
Rūkymas
Polinkis į sąžiningumą. Rūkantysis paprastai pakankamai sąžiningas su savimi, todėl jaučia diskomfortą, kai elgiasi neteisingai, o tai sukelia norą rūkyti (nuimti įtampą). Šis žalingas įprotis vargina žmones, kurie linkę vertinti savo veiksmų teisingumą, tačiau nemoka atsipalaiduoti, medituoti. Šiek tiek pastangų reikiama linkme, ir žmogus gai sėkmingai medituoti ir pažinti visas visatos paslaptis.
Egoizmas
Iškreipta personalizmo apraiška. Egoistas koncentruojasi į save – savo interesus, norus ir pasitenkinimą. Jis mato savo išskirtinumą ir, atlikęs analizę, gali suvokti, kad kiekvienas žmogus – nepakartojama asmenybė su unikalia pasaulėžiūra, norų ir pomėgių rinkiniu. Tai suvokęs, žmogus gali lengvai kurti santykius, kurie neš gėrį visiems ir jam pačiam. Egoizmas – paslėpta tendencija būti Mokytoju (personalizmo sferoje), tačiau norint juo tapti reikia transformuoti šią neigiamą savybę, bendraujant su egoizmo neturinčiais žmonėmis.
Pyktis (rūstybė)
Rodo polinkį į dvasinę lyderystę. Žmogus rūstauja, kai jam nepatinka kvaili poelgiai. Tačiau jis turi pažinti gyvenimą ir suprasti, kas iš tiesų yra protinga, o kas kvaila. Jei rūstybę nukreipti derama vaga, (į savo paties kvailumą), ji gali duoti naudos, nes skatina studijuoti išmintį. Ši savybė (rūstybė) yra priešinga norui gelbėti žmones nuo degradacijos ir savęs naikinimo.
Nedėkingumas
Tai – iškreiptas santūrumas ir susitaikymas. Kai žmogus nelaiko savęs vertu globos ir dėmesio (sąmoningai ar ne), jis vengia atsakyti į kito žmogaus pademonstruotą rūpestį. Jis jaučia, kad kol kas nėra pasiruošęs tokiems asmeniniams santykiams, nes neturi ko duoti atgal, o „ imti skolon“ gėdijasi dėl savo egoizmo (nenori atiduoti). Tokiam žmogui trūksta supratimo ir laimės, tačiau jo nedėkingumą galima transformuoti į tikrąjį susitaikymą. Susitaikymas – svarbiausia dvasinė žmogaus savybė, kelias į tikrąją laimę, tačiau šiais laikais mažai kas teisingai traktuoja tikrąją pozityvią šio termino prasmę.
Pavydas
Rodo paslėptą pasekėjo tendenciją – idealų mokinį, kuris trokšta turėti tokias charakterio savybes, kuriomis apdovanotas jo Mokytojas. Kai mes pavydime ne to, ko iš tiesų vertėtų pavydėti, mūsų gyvenimas ne gerėja, o blogėja. Pasirinkę teisingą pavydo objektą ir pakeitę savo veiksmų vektorių, mes galime tobulėti (dvasinėse praktikose), ir tuomet ši savybė transformuosis į pozityvią, pagerinsiančią mūsų gyvenimą.
Godumas
Iškreiptas dvasingumo siekimas. Šiek tiek transformavus šią savybę, žmogus ima godžiai studijuoti išmintį ir bendrauti su išmintingais bei dvasingais žmonėmis. Didžiausias turtas – tai didžiųjų išminčių ir šventųjų išminties kaupimas, nes toks pozityvus godumas leidžia mums tobulėti dvasiškai ir ugdyti savo žmogiškąjį aspektą. Įprastas materialusis godumas pakeičia norą mokytis ir kaupti išmintį. (Daugiau apiegodumo priežastis ir jo gydymą >>>)
Pagyrūniškumas
Tendencija įkvėpti kitus, sužadinant jų norą siekti to paties. Pagyrūnas ateity gali tapti idealiu pamokslininku ar motyvuojančiuoju lektoriumi, tereikia pasirinkti veiklos kryptį. Tarkime, jei toks žmogus realizuos savo potencialą dvasinėje sferoje, jis gali tapti tikru dvasiniu lyderiu, paskui kurį seks kiti, ir taip atneš daug dėrio visai žmoijnijai.
Vagystės
Iškreiptas noras padėti žmonėms. Toks žmogus nesąmoningai žino, kad materialūs daiktai pririša žmogų prie šio kančių ir skausmo pasaulio. Netekęs vertingų daiktų žmogus dažnai susimąsto apie tai, kad iš tiesų šiame gyvenime mums nieko nepriklauso, šį faktą tokiu neteisingu ir iškreiptu būdu ir patvirtina vagis. Nukreipus pastangų vektorių reikiama kryptimi, vagis gali efektyviai padėti žmonėms paleisti prisirišimus, įkvėpti gyventi sveiką gyvenimo būdą ir mažinti vartotojiškumą. Jis gali tapti sėkmingu pamokslininku, savo pavyzdžiu rodydamas, kad laimė ne piniguose, ir kad paprastas asketiškas gyvenimas grynina mūsų sąmonę ir dovanoja nuoširdų džiaugsmą – dvasinę laimę, kurią dažnai aptemdo materija.
Gudravimas
Iškreipta tendencija rūpintis kitais. Gudrumas – tėviškos meilės ir sugebėjimo teisingai auklėti priešingybė. Pagudravimas vardan kitų gerovės nėra blogai, o štai gudraudamas siekiant naudos sau žmogus neišvengiamai degraduoja.
Kritika
Labai įdomi slaptoji dėmesingumo tendencija, kuri taisyklingai vystoma gali duoti daug naudos ir pakeisti likimą. Kritikas pastebi pačias menkiausias smulkmenas, kurių nemato kiti, ir jei jis nukreips dėmesį į pozityvias reiškinio ar situacijos puses, jis lygiai taip pat matys daug nuo kitų akių paslėptų detalių. Tokie žmonės gali tapti didžiais atradėjais ir net genijais. Jie gali spręsti problemas, kurios kitiems pernelyg sudėtingos, atrasti išeitis iš pačių beviltiškiausių situacijų ir matyti globalias perspektyvas. Tereikia tik perkelti dėmesį.
Tingėjimas
Tai – polinkis į kantrumą. Tingus žmogus kenčia nepatogumus ar tam tikro gerbūvio trūkumą, kad tik nedarytų jokių „nereikalingų“ judesių. Transformuodami šią ydą į pozityvą, toks žmogus tęsia savo darbą (ar kelią) nepriklausomai nuo nepritekliaus ir netekčių, ir būtinai pasiekia savo tikslą.
Išlaidumas
Iškreipta dosnumo apraiška. Viskas, ko reikia, norint transformuoti šią savybę – išsiaiškinti, ką, kam ir kada aukoti, kad tai neštų gėrį. Išlaidumas neneša gėrio, nes tai – neišmanus veiksmas. Tačiau vietoje ir laiku parodžius dosnumą, tai atneš daug naudos visiems, tarp jų ir aukojusiajam. Taisyklinga auka – didelė ir svarbi tema, apie kurią verta kalbėti atskirai.
Bjaurėjimasis
Šį savybė rodo polinkį į vidinę ir išorinę švarą. Švara – būtina palaimingo (dvasinio) gyvenimo sąlyga. Sielos gilumoje žmogus supranta, kad švara glaudžiai susijusi su laime, tačiau gali dar nesuvokti, kad jei nėra dvasingumo, švara viena pati nesuteiks pilnutinės laimės. Bjaurėtis linkęs žmogus dvasingumo ieško pagal antrinius požymius, atmesdamas viską, kas nešvaru. Jis bando pasiekti žinojimo šviesą, vengdamas nežinojimo tamsybės, renkasi pozityvą, o ne negatyvą. Bendraudamas su dvasingais žmonėmis, toks žmogus transformuoja pasibjaurėjimą į sugebėjimą atsirinkti. Taip jo gyvenimas išvalomas nuo nešvaros ir nereikalingų dalykų, ir žmogus pradeda suprasti, ką reiškia būti laimingu.
Storžieviškumas
Rodo polinkį ginti, kuris šiuo metu iškreiptai reiškiasi kaip savigyna (bandymai ginti savo egoistiškus interesus). Storžieviškumas yra globėjiškumo priešingybė, ir pasirinkus deramą ginimo objektą, ši savybė gali transformuotis ir tapti naudinga.
Veidmainystė
Šios savybės pagrindas – pamirštas sugebėjimas skirti tiesą nuo iliuzijos, sielą nuo kūno, dvasinį nuo materialaus. Žmogus, kuris pats gyveno dvigubą gyvenmą (bet kuria jo apraiška), gali suprasti, kad kiekvienas žmogus norėtų būti geras, tačiau dažnai gyvenimas verčia žaisti pagal kitokias taisykles. О toks matymas suteikia žmogui kantrybės ir supratingumo, ir leidžia lengvai suprasti įvairiausių psichologinių problemų priežastis ir padėti jas išspręsti. Tokie žmonės, transformavę veidmainiškumą į gylį ir harmoniją, tampa gerais psichologais ir konsultantais. Tereikia išmokti atrasti pusiausvyrą tarp dvasinio ir materialaus pasaulio, tarp skirtingų veiklos sferų, tarp išorės ir vidaus – tai suteikia gyvenimui harmonijos ir pozityvo.
Išdavystė
Šis neigiamas bruožas rodo, kad žmogus gilumoje lengvai atsisako nuo blogesnio vardan geresnio. Atsisakyti blogesnio vardan geresnio – vienas iš pagrindinių žmogaus evoliucijos principų. Išmintingi žmonės atsisako purvo dėl švaros, negatyvaus dėl pozityvaus, kvailumo ir nežinojimo dėl mokymosi ir išminties. Iš šalies tai gali atrodyti kaip išdavystė, tačiau protingi žmonės, atsisakę kenksmingo dėl naudingo, nesivadovaus nuomone tų, kurie yra žemiau jų išsivystymo lygio. Bet kokiu atveju reikia stengtis nesugadinti santykių vardan kažko vieno atsisakant kitko – jei tuos santykius galima išsaugoti, kad jie neštų naudą aplinkiniams. Žmogaus vystymosi menas – atsisakyti to, kas nenaudinga, neįžeidžiant tų, kurie dar nepasiruošę žengti mūsų pavyzdžiu. Išdavystė – ryžto ir tikslingumo priešingybė.
Garbėtroška
Tai – slaptas potraukis būti efektyviu. Žinomas, garsus žmogus pritraukia žmonių mases, žmonės kopijuoja jo žodžius ir veiksmus. Žmonės mėgsta pamėgdžioti garsenybes. Svarbiausia, kokias savybes turi toks visuomeninis lyderis, nes jo dėka gali keistis žmonių likimai – į geresniąją ar blogesniąją pusę. Jei toks žmogus pasižymi pozityviomis savybėmis, tai – labai efektyvus būdas pagerinti visos visuomenės gyvenimą.
Kaip vyksta savybių transformacija?
Transformuoti neigiamas savybes į teigiamas galima įvairiai. Tam naudojamos meditacijos, transformacinio koučingo technikos, saviugdos seminarai. Tačiau ko gera pagrindinė tokios transformacijos paslaptis – bendraukite su žmonėmis, kurie turi savybių, kurių jums trūksta, kitaip tariant, su tais, kurių pozityviosios tendencijos yra aiškiai išreikštos. Ne veltui sakoma „su kuo sutapsi, tuo ir pats tapsi“ . Būtent dėl šios priežasties dažnai girdime patarimų riboti bendravimą su negatyviai nusiteikusiais žmonėmis. Tiek geras, tiek blogas charakteris yra užkrečiamas.
Ką daryti, jei aplinkoje tokių žmonių nėra, o jų ieškoti nenorime, nedrįstame, gėdijamės, bijome, kitaip tariant, neturime laiko? Skaitykite tokių žmonių parašytas knygas, lankykite paskaitas ir seminarus, žiūrėkite vaizdo įrašus. Be abejo, niekas neatstos gyvo bendravimo, tačiau tinka ir aukščiau išvardinti variantai.
Savybė transformuojasi tada, kai mes kontaktuojame su tokiomis pat kito žmogaus savybėmis – nepriklausomai nuo to, suvokiame tai, ar ne. Bendraudami su pozityviais žmonėmis imame jausti vykstančią vidinę transformaciją, mūsų širdyje užgimsta pozityviosios tendencijos, keičiasi mūsų charakteris.
