Spaudžant šaltukui būtina tinkamai savimi pasirūpinti

Atėję žiemos šalčiai ir sniegas suteikė galimybę išlįsti laukan ir pasimėgauti šio sezono pramogomis. Spaudžiant šaltukui ir einant į lauką būtina pridengti visas kūno vietas: dėvėti kepurę, pirštines (rekomenduojama kumštines) ir šaliką, aukštą apykaklę, aktyviai judėti. Tinkamai savimi nepasirūpinus, atviros kūno vietos gali nušalti per 10–30 minučių. Kad nenušaltų veidas, prieš einant į lauką skruostus reikėtų patepti riebiu kremu (tokiu, kurio sudėtyje nėra vandens – drėkinamasis netinka) arba aliejumi. Nuo žvarbaus oro gali smarkiai nukentėti ne tik veido oda, bet ir lūpos: suskilti, patinti, pradėti kraujuoti. Lūpoms apsaugoti naudokite specialius balzamus. Spaudžiant šalčiui, prieš einant į lauką kiekvienam patartina pavalgyti ir atsigerti ko nors karšto. 

    Neavėkite ankštų batų, visada išdžiovinkite avalynę grįžus iš lauko. Paprastai pirmiausia pradeda šalti kojos, nes mūsų avalynė dažnai būna drėgna. Jeigu batai drėgni, tikimybė sušalti didesnė, nes drėgmė ir šaltis – blogiausias derinys. Kojos šąla ir tada, kai batai per ankšti. Spaudimo vietoje pablogėja galūnės kraujotaka. 

   Jokiu būdu šaltyje nevartokite alkoholio. Alkoholis išplečia poodines kraujagysles ir suteikia tik laikiną šilumos pojūtį. Iš tikrųjų tuo metu organizmas aktyviai naudoja šilumą, todėl kur kas greičiau galima sušalti. 

Ką daryti, jeigu matome, kad nuo šalčio pabalo rankos ir kojos?

Nušalusių vietų nereikia trinti, nes šiose vietose jautrumas yra mažesnis – žmogus nejaučia spaudimo stiprumo. Šiurkštus trynimas gali sužeisti, tada teks gydyti ne tik nušalimus, bet ir traumas. Jei nušalo rankos ir kojos, palaukite, kol šiltoje patalpoje jos „atitirps“. Kai lankstant pirštų nebeskaudės, tik tada galite padaryti šiltas voneles rankoms ir kojoms. Po vonelių kojoms puikiai tiks šiltos vilnonės kojinės. Šaltą žiemos vakarą parėję namo išgerkite arbatos su citrina arba imbieru. Tokia arbata ne tik sušildys, bet ir padės išvengti peršalimo.