Rengiamės vasaroti

Vasara  –  atostogų  metas,  dovanojantis  ilgas,  šilumos  ir  šviesos  kupinas  dienas,  kai  daugiau laiko galime  skirti  aktyviam  poilsiui.  Sveikatos  mokymo  ir  ligų  prevencijos centras  pataria, kaip ilsintis ir iškylaujant išvengti sveikatos sutrikimų. 

Susikomplektuok vaistinėlę!

Turėk savo vaistinėlėje:

• kremą nuo saulės;
• uodus ir erkes atbaidančių tepalų, purškalų ar losjonų (repelentų);
• vaistų nuo karščiavimo, skausmo, viduriavimo, alergijos;
• priemonę žaizdoms dezinfekuoti, pleistro ir tvarsliavos,  pleistriukų nutrintoms pėdoms, 

elastinio binto. 

Vaistai, kuriuos vartoji nuolat, vaistinėlėje yra būtini. 

Saugokis vabzdžių! 

Musių kandiklių, uodų, sparvų, vapsvų, skruzdėlių, širšių, bičių, kamanių, bimbalų, vapsvų ir kitų vabzdžių įgelta vieta patinsta, parausta, ją gali skaudėti, niežėti. Šie simptomai galimi nuo kelių valandų iki kelių dienų. Anafilaksinės reakcijos yra nulemtos imuninės sistemos atsako ir dažniausiai  išsivysto praėjus  15  minučių  po  įgėlimo.  Pažeistas  vietas  galima  gydyti  šalčiu (ledu)  ar  specialiais tepalais. Kai  reakcija  į  įgėlimą  ypač  stipri,  gydytojas gali  skirti kortikosteroidų tepalo. Galima naudoti apsauginį tinklelį. Ypač veiksmingi yra repelentai  –  specialios priemonės nuo vabzdžių  ir erkių. Įvairios  priemonės  su dietiltoluamidu  (DEET)  bei  etylbutilacetylamino proprionatu (EBAAP) skirtos apsisaugoti nuo įvairių vabzdžių ir erkių įkandimų. 

Kokybiškas repelentas turi atitikti šiuos reikalavimus:

• veikimo trukmė – ne trumpesnė kaip 8 val.;
• platus veikimo spektras – atbaido įvairius vabzdžius ir erkes;
• nedirgina odos ir gleivinių;
• nenusitrina ties drabužių kraštais ar siūlėmis;
• atsparus vandeniui;
• atsparus prakaitui;
• be kvapo;
• chemiškai stabilus (nekinta dėl saulės ar vėjo poveikio).

Yra ir repelentų su liposomomis. Liposoma – tai mikrosfera, kurioje veiklioji toksinė medžiaga tarsi uždaroma ir negali patekti į giliuosius odos sluoksnius ir į kraujotaką. Jeigu vienu metu naudosite ir kremą nuo saulės, ir repelentą, pirmiau ant odos tepkite kremą, o po to – repelentą. 

Atsargiai: erkės!

Lietuvoje nėra rajonų, kuriuose nebūtų rasta erkių. Dažnai jos yra užkrėstos erkinio encefalito virusu. Erkės  įkandimas  nėra  skausmingas,  nes  įsisiurbdama  ji  su  seilėmis  įšvirkščia  ir nuskausminamųjų medžiagų, o prisisiurbusi kraujo iš karto nukrenta. Paprastai pamatome tik giliau  į  odą  įsisiurbusias erkes.  Nimfos  (lervos)  stadijos  erkės  taip  pat  sugeba  siurbt kraują. Erkės  –  aklos,  alkanos  ir jaučiančios  žmogaus  ar  gyvūno  šilumą  bei  judančios  jo  link  – dažniausiai  tūno  žolėje, pakrūmėse.  Į  namus  jų  gali  parnešti  ir  naminiai  gyvūnai. Užsikrėsti erkiniu encefalitu galima ir geriant nevirintą ožkos ar karvės pieną. Tai sunki liga. Mirtingumas nuo erkinio encefalito siekia iki 25 proc. Apie 50 proc. susirgusiųjų patiria ilgalaikių liekamųjų ligos reiškinių: dalinį paralyžių, atminties sutrikimus, epilepsiją, nuolatinį galvos skausmą ir kt. Geriausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai. Būnant gamtoje patartina naudoti repelentus nuo erkių, o grįžus iš miško ar parko apsižiūrėti drabužius ir odą. 

Nešiok akinius nuo saulės

Nepamiršk akinių nuo saulės žvejodamas, buriuodamas, eidamas į paplūdimį. Saugokis ne tik tiesioginių saulės  spindulių,  bet  ir  atsispindinčių  nuo  paviršių.  UV  spindulius  gerai atspindi veidrodiniai pastatų  paviršiai,  baltos  sienos,  smėlis,  vanduo.  Kylant  į  kalnus,  UV spinduliavimas  kas  1000 metrų  padidėja  10  proc.,  todėl  galima  sniego  oftalmija  – ragenos pažeidimas, kai akys parausta, pradeda ašaroti, bijo šviesos, akyse jaučiamas svetimkūnis. Kuo oras sausesnis, tuo UV spinduliavimas didesnis. Karštą dieną spinduliuotė pasiekia mus ir tada, kai saulę dengiadebesys.  Jeigu  ultravioletinių (UV)  spindulių  dozė  yra  labai  didelė,  jie  gali  pažeisti  akies  audinius. Pavojingiausia būti saulėje vidurdienį, kai UV spindulių kiekis didžiausias. Vaikams taip pat reikia nešioti akinius bei kepures nuo saulės, ypač mėlynakiams, kurie ypač jautrūs UV spinduliams. Iki 10–12 metų amžiaus akies lęšiukas yra labai skaidrus ir į tinklainę praleidžia daugiau UV spindulių.Jeigu pabuvus saulėje akys ašaroja ir bijo šviesos, skubiai kreipkitės į akių ligų gydytoją.

Akinius nuo saulės geriau įsigyti optikos salone. Rinkdamiesi akinius nuo saulės:

• įsitikinkite,  ar  akinių  lęšiai  visiškai  sulaiko  UV  spindulius  (tai  nurodoma  gaminio 

sertifikate);

• įsitikinkite, ar akiniai nuo saulės nepablogina jūsų regėjimo.

Kai akyse įsivyrauja sausra 

Aplinkos  veiksniai  (sausas  oras,  vėdinimo  sistemos  patalpose  ir  automobiliuose,  dažnos 

kelionės, darbas kompiuteriu ir pan.) gali sukelti nemalonų akių sausumo pojūtį. Gali atrodyti, lyg  kas būtų  įkritę  į  akį.  Jeigu  į  akį  patenka  ne  tik  dulkių,  bet  ir  bakterijų  iš  aplinkos, gali išsivystyti uždegimas. Sausos akies sindromas  –  tai lėtinis sutrikimas, kurį galima kontroliuoti, bet retai  pasiseka visiškai išgydyti. Pirmiausia reiktų pasistengti išsiaiškinti sausos akies pojūtį sukeliančias priežastis ir jas šalinti. Galima pagalba  –  ašarų pakaitalų naudojimas. Dirbtinės ašaros nepašalina ligos priežasties, tačiau drėkina akies paviršių,  sukelia komforto jausmą. Jos gerina  „sukibimą“  tarp  akies  obuolio paviršiaus  epitelio  ląstelių  ir  ašarų plėvelės,  turi priešmikrobinių savybių, būdingų natūraliai ašarų plėvelei. Ašarų  plėvelė  yra dinamiška  struktūra,  t.  y.  atsinaujina  kiekvieną  kartą sumirksėjus. Normaliomis sąlygomis žmogus  mirksi  refleksiškai,  apie  tai  negalvodamas.  Tačiau  kai ašarų gamyba nepakankama arba yra pakitusi ašarų plėvelės sudėtis, mirksint ji nebeatsinaujina, lieka sausų plotelių,  nepadengtų  ašarų  plėvele.  Tada  padės  dirbtinės  ašaros.  Jų  lašink  dažnai, kol išnyks nemalonūs pojūčiai.

Ką valgyti?

Keliaudamas  nepirk  maisto  turguje,  vasarą  venk  gaminių  su  kremu,  negerk nehermetiškai įpakuotų gėrimų, nevirinto vandens, nevalgyk neplautų arba neluptų vaisių. Pakeitus aplinką ir mitybą, ypač atvykus į šilto klimato kraštus, virškinimo sistemos negalavimai neretai priverčia koreguoti poilsio planus. Kad taip neatsitiktų, reikia laikytis higienos taisyklių. Simptomai,  kurie  liudija  apie  virškinimo  sistemos sutrikimą,  yra vėmimas,  pykinimas, viduriavimas  (diarėja).  Pirmiausia  reikėtų  įvertinti,  ar  susirgimo priežastis  nėra  mikrobinės kilmės  sukėlėjas.  Jo  buvimui  patvirtinti  dažniausiai  pakanka vieno požymio:  pakilusi  kūno temperatūra. Sergant būna silpna, pykina. Pagrindinė prastos savijautos priežastis yra skysčių stoka. Kaip  įveikti  blogą  savijautą  ir  diarėją?  Kelionės  vaistinėlėje  turėk medikamentų, padedančių atkurti  skysčių  balansą.  Jų  sudėtyje  yra  NaCl  ir  KCl  druskų  bei gliukozės. Gliukozė  padeda greičiau įsisavinti druskas, kurių paskirtis šiuo atveju  –  sulaikyti organizme skysčius. Subėrus vaisto  turinį  į  vandenį,  nereikėtų  išgerti  didelio  kiekio  iškart.  Gerti reikia  po vieną  ar  du gurkšnius kas 3–5 min. Taip skrandžio gleivinė sugeba gerai įsisavinti skystį. Didesnis kiekis gali  sukelti  pykinimą  ir  vietoj  siekiamo  efekto  gaunamas atvirkščias. Neturint  šių preparatų, galima tirpalo pasigaminti. Reikės 3–4 gramų cukraus, tiek pat druskos, šiek tiek vaisių sulčių skoniui pagerinti (nebūtinai) ir litro geriamojo vandens. 

Antroji taisyklė  –  nereikia badauti. Apie sočius pietus nesvajok, bet ką nors suvalgyk. Tinka bulvių košė (joje yra kalio) ar ryžių košė, fermentinis sūris, virtos daržovės, arbata. Jeigu į organizmą pateko toksinų, nereikėtų skubėti medikamentais stabdyti viduriavimą, nes žarnyne liks bakterijos, jų išskiriami nuodai pateks į kraują ir jausiesi prastai. Jeigu įmanoma, reikia paskatinti vėmimą ir taip išsiplauti skrandį. Jeigu per 2–4 val. jau keletą kartų viduriuota, galima  tikėtis,  kad  susirgimo  priežastis  pašalinta.  Tada  tinka išgerti viduriavimą  slopinančių vaistų. 

Pykinti gali ir dėl nepakankamai gero virškinimo, dėl per didelio maisto kiekio. Tokiais atvejais padeda virškinimo fermentai. Jų kartais galima vartoti ir profilaktiškai, pavyzdžiui, prieš vėlyvą ar  sunkią vakarienę.  Prancūzai,  pavalgę  pietus,  mėgsta  suvalgyti  mažą  fermentini sūrio gabalėlį. Jis lengvai virškinamas, po sotaus valgio leidžia lengviau pasijusti.

Neperšalk!

Jeigu peršalsi besimaudydamas ar pagulėjęs ant šaltos žemės, gali susirgti įvairiais uždegimais. Vienas  jų  –  šlapimo  pūslės  uždegimas  (cistitas).  Dažniausiai  jį  sukelia infekcija,  patekusi  iš išorės (dažniausiai  E. coli, enterobakterijos  Proteus,  Klebsiella, Staphylococcus saprohpyticus ir kt.). Taip pat ligos priežastis gali būti  ir infekcija, esanti šlapimo pūslėje. Ar žmogus susirgs, priklauso nuo daugelio veiksnių: organizmo būklės, imuniteto, gretutinių ligų, peršalimo ir kitų imunitetą  slopinančių  būklių. Cistito  simptomai: dažnas  noras  šlapintis,  maudimas  pilvo apačioje, kartais  –  skausmingas šlapinimasis bei perštėjimas. Dažniausiai jaučiamas skausmas pilvo  apačioje,  jis  gali  plisti  į  kirkšnis. Skausmas  gali  būti  pastovus  arba  „banguojantis“ (tai individualu).  Tačiau  skausmas  ir  jo pobūdis nėra  informatyvūs  šios  ligos  simptomai  –  ji nustatoma atlikus laboratorinius tyrimus. Gydytojas gali skirti vaistų, rekomenduodamas juos vartoti  7–14  dienų. Negydomas cistitas  gali  sukelti  pavojingas komplikacijas  (pielonefritą, retais  atvejais  –  inkstų nepakankamumą,  prostatitą,  uretritą  (šlaplės uždegimą).  Liga  gali kartotis, todėl vykdyk visus gydymo nurodymus, kol visiškai pasveiksi. Jeigu liga tampa lėtinė (neretai  būtent  dėl nevisiško  išgydymo  susirgus  pirmą  kartą),  prireikia  nemažai kantrybės ją gydant. Žmonėms,  kurie  serga  arba  sirgo  cistitu  ir  kuriems  yra  rizika  sirgti pakartotinai, rekomenduojama  vartoti  spanguolių,  erškėtuogių,  žemuogių,  meškauogių nuovirų. Geriausias natūralus uroseptikas yra spanguolė. Ji nusipelno pagiriamųjų žodžių (o dar labiau – spanguolių ir  jų  produktų  vartotojai!),  kai  vartojama  profilaktikai.  Siekiant nesusirgti  pakartotinai, esant imunosupresinei  organizmo  būklei  ar  vyraujant permainingiems  orams,  spanguolių produktai yra veiksminga profilaktikos priemonė. 

Kita netikėta liga vasarą –  ausies uždegimas (otitas). Jį gali sukelti virusai (gripo, adenovirusai ar rinovirusai),  peršalimas.  Dažniausia  prielaida  vidurinės  ausies  uždegimui išsivystyti ypač vaikams,  – negydoma  sloga.  Antibiotikų,  jeigu  jų  nepaskyrė  gydytojas, vartoti  nereikia.  Šių vaistų  vaikams skiriama,  jeigu  pakilo  kūno  temperatūra,  jeigu nustatyta,  kad  ausies  būgnelis išpūstas. Kiekvienas atvejis individualus, gydymą turi skirti specialistas.

Stiprink  imunitetą,  grūdink  organizmą,  sočiai  valgyk  uogų  bei  vaisių  ir natūralūs organizmo savisaugos mechanizmai veiks visus metus. Puikios sveikatos ir gražios vasaros!

Sveikatos  mokymo  ir  ligų  prevencijos  centro  Sveikatos  mokyklos  visuomenės  sveikatos specialistė Danguolės Andrijauskaitės informacija