Pagrindinės higienos ir saugos taisyklės vaikų vasaros poilsio stovyklų metu

Vaikų vasaros poilsio stovyklų metui, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai atkreipia tėvelių dėmesį į kelias pagrindines higienos ir saugos taisykles, kurių būtina laikytis, siekiant išvengti susirgimų.

Pasirūpinkite, kad vaikų rankos būtų švarios

Ant neplautų rankų (net jei jos vizualiai švarios) gali būti labai daug įvairių mikroorganizmų, galinčių sukelti užkrečiamąsias ligas. Valgant, rankomis liečiant burną, nosį, akis šie ligų sukėlėjai gali patekti į organizmą ir sukelti ligą. Plaudami rankas su muilu nuo jų pašalinate beveik visus mikroorganizmus, todėl sumažėja rizika užsikrėsti ir susirgti užkrečiamąja liga.

ULAC medikai primena, kad rankas VISADA reikia plauti:

  • pasinaudojus tualetu;
  • prieš valgį;
  • prieš tvarkant maistą;
  • kai jos yra vizualiai nešvarios;
  • kontaktavus su gyvūnais;
  • grįžus iš lauko, kiemo, daržo, sodo ir t.t.
Rankas reikia muiluoti ne trumpiau kaip 20 sekundžių. Jei stovykloje nėra galimybės nusiplauti rankas, reikėtų pasirūpinti, kad vaikai turėtų priemones, kuriomis galėtų jas dezinfekuoti.

Saugus maistas išvykoje – ko geriau nedėti

Maisto suvartojimo laikas po jo pagaminimo priklauso nuo daugelio veiksnių: maisto apdorojimo technologijos, maisto savybių, laikymo sąlygų ir t.t. Greitai gendantis maistas (pvz., virta, kepta mėsa, pieno produktai, karšto rūkymo mėsos gaminiai) turi būti laikomas šaltyje ir suvartojamas per trumpą laiką. Todėl į kelionę jo imti nerekomenduojama.

Nedėti į kelionę:

  • mėsos vyniotinių, ypač vištienos, mišrainių, blynelių su mėsos įdaru, paštetų, virtos ar keptos mėsos, žuvies gaminių, dešrelių;
  • kreminių konditerijos gaminių;
  • pieno ir jo produktų;
  • nėra saugūs produktai vakuuminėje pakuotėje: smarkiai kintant laikymo temperatūrai ir susikaupus skysčiams, pakuotėje gali sparčiai daugintis pavojingi mikroorganizmai.
Tinkamiausias maistas:
  • į kelionę pasiimti duonos, batono, šalto rūkymo dešros, kumpio, pomidorų, agurkų. Nepakeičiamas maistas – sausainiai, džiūvėsiai, dribsniai, sojų produktai, riešutai ir razinos, kurias būtina kruopščiai nuplauti;
  • troškulį patariama malšinti grynu arba negazuotu mineraliniu vandeniu ir vaisvandeniais, fasuotais buteliuose;
ULAC medikai primena, kad pradėjus pykinti, skaudėti skrandį ar pilvą, pakilus temperatūrai, ėmus vemti ir viduriuoti patariama nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes galėjote apsinuodyti maistu, susirgti ūmia užkrečiamąja žarnyno liga.

Gamtoje saugokitės erkių

Vaikų poilsio stovyklos dažnai vyksta parkuose, miškuose ir kitose vietose, kuriose būtina saugotis erkių įsisiurbimo. Erkės gali žmones užkrėsti erkiniu encefalitu, Laimo liga. Patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai. Jei manote, kad pasiskiepyti jau per vėlu, ULAC medikai primena, kad skiepytis nuo erkinio encefalito (EE) galima ištisus metus, tačiau erkių aktyvumo sezono metu rekomenduojama skiepytis pagal „pagreitintą“  skiepijimų schemą.  Pasiskiepijus antrąja doze, po dviejų savaičių jau galima įgyti imunitetą ir taip sumažinti riziką užsikrėsti erkiniu encefalitu. Vaikai, kaip ir suaugusieji, gali būti skiepijami pagreitinta schema.

Nuo Laimo ligos vakcinos nėra, todėl reikėtų nepamiršti ir kitų atsargumo priemonių – dėvėti tinkamus drabužius ir naudoti erkes atbaidančias medžiagas – repelentus.

ULAC medikai primena, kad tinkami drabužiai yra: šviesūs, viršutinė aprangos dalis ilgomis rankovėmis, prigludusiomis prie riešo, kelnių klešnių apačia prigludusi prie kūno, galvą turėtų dengti skarelė arba kepurė.

Siekiant didesnės apsaugos nuo erkių, rekomenduojama naudoti repelentus (erkes atbaidančios medžiagos). Jomis apruošiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos) bei gamtoje dėvimi drabužiai. Renkantis šias medžiagas svarbu nepamirši, kad vaikų apsaugai naudoti galima tik vaikams skirtus repelentus. Renkantis repelentą medikai pataria atkreipti dėmesį į jo sudėtį, rekomenduojama naudoti tuos, kuriuose kaip veiklioji medžiaga yra DEET (dietiltoluamidas) – jie yra efektyviausi.

Po ilgesnio buvimo gamtoje rekomenduojama apžiūrėti kūną ir, jei randama įsisiurbusi erkė, ją būtina kuo skubiau pašalinti. ULAC medikai primena, kad erkę  ištraukti galima paprasčiausiu pincetu. Prieš traukiant erkę riebalų ir kitų medžiagų naudoti nereikia, nes pašaliniai dirgikliai suaktyvina erkės mitybą. Svarbu erkę pincetu suimti kuo arčiau žmogaus kūno odos ir nesukiojant staigiu judesiu traukti į viršų, įkandimo vietą dezinfekuoti. Organizmo savijautą ir įkandimo vietą rekomenduojama stebėti mėnesį – per šį laiką pasireiškia erkių platinamų ligų simptomai.

Daugiau informacijos apie erkių platinamų ligų simptomus galima rasti ULAC interneto svetainėje čia.

Kontaktinis asmuo:
Zigmantas Nagys
Švietimo ir komunikacijos skyriaus vedėjas
tel. (8 5) 230 0124, mob. tel. 8 684 33174,
el. paštas: zigmas.nagys@ulac.lt

2020-07-02