Minint Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną

Savižudybė – ilgalaikis procesas, nulemtas labai daugelio dvasinių, psichologinių, socialinių ir kitų veiksnių. Tai valingas, paties žmogaus atliktas gyvybei grėsmingas veiksmas, sukeliantis mirtį.

Apie įvykdytą savižudybę išgirstame nuolat ir tai tampa kasdieniu gyvenimo reiškiniu. Tenka pripažinti, kad lietuviai ne tik Europoje, bet ir pasaulio mastu lenkia visas kitas šalis nusižudymo mastu. Juk žmogus gimsta gyventi, kovoti, siekti, augti… Kas atsitiko? Buvo laikų, kai dėl išgyvenimo teko pakovoti: karai, epidemijos, badas, šaltis. Tačiau tuo metu niekas nekėlė rankos prieš save. Kabinosi į gyvenimą visomis išgalėmis. Dabar turime tiek daug ir kartu – kažką  praradome?!

Niekas neapsaugotas nuo sukrėtimų, įtampų, praradimų, nesėkmių, ligų, nemalonumų, kas gali sukelti psichologinę krizę. Žmogus atsiduria krizinėje situacijoje, kai tarsi visi negatyvūs įvykiai klojasi tarsi plyta ant plytos. Jis jaučiasi prislėgtas, jaučia nepakeliamą emocinį skausmą, pradeda manyti, kad vienintelis galimas pasirinkimas yra mirtis. Nebegalvoja apie kitus, šalia esančius žmones ir mato tik vieną kelią.

Pasikeitęs žmogaus elgesys gali įspėti apie gresiantį pavojų:

• Pakinta bendravimas su draugais, šeimos nariais;
• Nuotaikų kaita, emociniai proveržiai, nenoras nieko veikti;
• Praranda susidomėjimą miela veikla;
• Sutrinka miegas, apetitas;
• Atsiranda žema savivertė;
• Kalbos krypsta apie beprasmybę, norą viską užbaigti, jėgų nebuvimą, mirtį, savižudybę;
• Rodo atsisveikinimo ženklus (grąžina gautas dovanas, skolas);
• Pradeda vartoti alkoholį, narkotikus;
• Nesirūpina savimi;
• Tampa dirglus, agresyvus, negali susikaupti;
• Vengia žmonių ir pan.

Kuo galime padėti?

• Nepalikti žmogaus vieno. Žiūrėti į tai rimtai. Klausti apie jo ketinimus. Kalbėti. Išklausyti. Nekritikuoti.
• Nesakyti, kad viskas greitai susitvarkys. Neprisižadėti, kad niekam nesakysite.
• Parodyti, kad žmogus nėra vienišas, kad jis jums rūpi.
• Nukreipti pas reikiamus specialistus.
• Jei asmuo pagalbos atsisako, pasikonsultuoti su specialistais.
• Jei asmuo ėmėsi savižudiškų veiksmų, nedelsti ir  kvieskite greitąją medicinos pagalbą bei  policiją.

Savižudžiams yra būdingi trys bruožai:

1. Ambivalentiškumas: noras gyventi ir noras mirti svyruoja, kaip ant svarstyklių lėkštelių – aukštyn ir žemyn. Dauguma savižudžių iš tikrųjų nenori mirti – jie tik nepakelia gyvenimo!
2. Impulsyvumas : savižudybė yra impulsyvus veiksmas. Tai trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų. Jį gali sukelti bet koks nemalonus kasdienis dalykas. Išlošdami laiko, galime nuslopinti norą nusižudyti.
3. Rigidiškumas: savižudžio mąstymas, jausmai ir veiksmai būna suvaržyti, riboti. Mintys sukasi tik apie savižudybę ir žmogus niekaip nesugeba nukreipti minčių į kitus dalykus.

Nors savižudžių problemos būna skirtingos, tačiau jausmai, emocijos labai panašūs: liūdesys, vienatvė, bejėgiškumas, neviltis, nereikalingumas ir pan.

Niekas nesame apsaugoti nuo įvykių, kurie negrįžtamai gali pakeisti mūsų, mūsų artimųjų gyvenimus. Turime likti pastabūs, dėmesingi, jautrūs ir padėti krizę išgyvenančiam žmogui.

Pagalbą telefonu ir internetu galima gauti:

JAUNIMO LINIJA (pagalbą teikia savanoriai) – tel. 8 800 28888, www.jaunimolinija.lt, www.jaunimolinija.lt/laiskai

VAIKŲ LINIJA (pagalbą teikia savanoriai) – tel. 116111, www.vaikulinija.lt

VILTIES LINIJA (pagalbą suaugusiems teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai) –

tel. 116123, paklausk.kpsc.lt/, vilties.linija@gmail.com

KRIZIŲ ĮVEIKIMO CENTRAS (pagalbą suaugusiems teikia psichikos sveikatos specialistai) –

tel. 6 640 51555, www.krizesiveikimas.lt

Skubios pagalbos numeriu 112 galima skambinti, kai iškyla reali grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai.

Naudota medžiaga:

www.psichiatrija.lt

Jaunimo psichologinės paramos centras, Kaip padėti žmogui, kuris išgyvena psichologinę krizę ir galvoja apie savižudybę?, 2011.

Parengė Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorės pavaduotoja

Ina Meidienė