Valgykite, kai esate išalkę. Kai pasisotinate, liaukitės. Nevertinkite maisto kaip „gero“ ar „blogo“. Valgykite, ką norite ir kada norite.
Skamba kaip pati geriausia dieta, tiesa? Tačiau tai nėra dieta. Iš tiesų tai – gyvenimo būdas, intuityvaus valgymo gyvenimo būdas. Tai pasaulėžiūra, kuria besivadovaudama daugiau nei šešerius savo gyvenimo metus pasiekiau stulbinančių rezultatų.
Didelę dalį paauglystės ir studijų metus praleidau nerimaudama dėl svarstyklių rodmenų, skaičiuodama suvartotas ir sudegintas kalorijas. Gerokai apribodavau maisto kiekį kelioms dienoms vien tam, kad vėliau grįžčiau prie nesveiko maisto. Tuomet, norėdama sudeginti kalorijas, persistengdavau sportuodama ir užsibrėždavau naują nepasiekiamą tikslą pasirinkdama dar vieną nevykusią dietą. Nepasisekus grįždavau prie persivalgymo ir besaikio sporto. Šis užburtas ratas laikantis dietų tęsėsi ir tęsėsi.
Taip buvo iki tol, kol atradau intuityvų valgymą ir išmokau įsiklausyti į savo kūną ir juo pasitikėti. Ėmiau stebėti save prieš kiekvieną valgį, valgydama ir pavalgiusi, kad įsitikinčiau, kokios emocijos apima pasisotinus ir kokios būna, kai esu alkana. Padedama profesionalaus dietologo nustojau perdėtai rūpintis kalorijų skaičiumi, riebalų kiekiu ir panašiais dalykais. Lioviausi save alinti sportu ir kaltinti dėl to, kad suvalgiau nesveiko maisto ar praleidau treniruotę. Ėmiau valgyti be susierzinimo ar dėl noro save paguosti ir nubausti. Nustojau skubėti ir pradėjau pasitikėti tuo, ką sako mano kūnas.
Vienomis dienomis mano kūnui reikėdavo gruzdintų bulvyčių, kitomis – didelės lėkštės salotų. Kartais valgydavau dvejus pusryčius, nes jausdavausi labai išalkusi, o kartais užtekdavo ir lengvų pietų. Supratau, kad man užtenka mažo juodojo šokolado gabalėlio ir kad norint pasimėgauti visai nereikia gerti trijų taurių vyno pietums. Sviestas, mėsainiai, spurgos – nebuvo draudžiama niekas, jei tik valgydavau, kai būdavau išalkusi ir iki tol, kol pasijusdavau soti (o ne persivalgiusi). Tik po kelių mėnesių supratau – įdomiausia, jog leidus sau valgyti viską, ko noriu, daugelis patiekalų nebeatrodo tokie geidžiami.
Tai pakeitė mano gyvenimą. Toks valgymo metodas pakeitė mano požiūrį į viską. Tapau aktyvesnė diskusijose, pradėjau labiau vertinti savo maistą, pamilau savo kūną ir įgijau daug daugiau energijos. Maistas man ne tik suteikė naujų jėgų ir laimės, bet ir išlaisvino iš nuolatinio kalorijų skaičiavimo ar svarstymo apie tai, kaip mano svorį paveiks vakarykštis desertas.
Kartais, kai papasakoju žmonėms apie intuityvų valgymą, jie mano, jog tai per gerai, kad būtų tiesa. Taigi buvau sužavėta, kai perskaičiau išsamų straipsnį apie intuityvią mitybą naujausiame rugpjūčio mėnesio žurnalo „Public Health Nutrition“ numeryje. Nors intuityvus valgymas ir nepadeda greitai mesti svorio (o kas iš tikro padeda?), straipsnyje pateikiama pavyzdžių, atskleidžiančių intuityvaus valgymoir sumažėjusio KMI (padeda palaikyti esamą svorį ir nepriaugti papildomų kilogramų) ryšį ir geresnę psichologinę būklę.
Dabar aš 2–4 kg lengvesnė nei tada, kai valgiau ne intuityviai, ir svoris išlieka toks pats be papildomų pastangų (nesisveriu daugiau nei kartą per savaitę). Bet man tai nėra esminis dalykas. Svarbiausia – gera psichologinė būklė, kuri, kaip pastebėjau, būdinga visiems besivadovaujantiems intuityvios mitybos metodais.
Gyvenimas per trumpas, kad skaičiuotum kalorijas, nuolat tikrintumeisi svorį ar valandų valandas praleistum sporto salėje darydama pratimus, kurių nekenti. Svarbiausia – ne išvaizda, o savęs alinimas dėl grožio niekuomet nesuteikia nei geros sveikatos, nei geros savijautos.
Tad jei esate įstrigę užburtame rate – nuolat laikotės dietų, pabandykite intuityvų valgymą (pradžioje siūlyčiau pasitarti su profesionaliu dietologu, kurio specializacija yra intuityvus valgymas). Nustebsite sužinoję, kiek daug galimybių atveria pasitikėjimas savo kūnu ir savimi.
Valgykite, kai esate išalkę. Kai pasisotinate, liaukitės. Nevertinkite maisto kaip „gero“ ar „blogo“. Valgykite, ką norite ir kada norite.
Skamba kaip pati geriausia dieta, tiesa? Tačiau tai nėra dieta. Iš tiesų tai – gyvenimo būdas, intuityvaus valgymo gyvenimo būdas. Tai pasaulėžiūra, kuria besivadovaudama daugiau nei šešerius savo gyvenimo metus pasiekiau stulbinančių rezultatų.
Didelę dalį paauglystės ir studijų metus praleidau nerimaudama dėl svarstyklių rodmenų, skaičiuodama suvartotas ir sudegintas kalorijas. Gerokai apribodavau maisto kiekį kelioms dienoms vien tam, kad vėliau grįžčiau prie nesveiko maisto. Tuomet, norėdama sudeginti kalorijas, persistengdavau sportuodama ir užsibrėždavau naują nepasiekiamą tikslą pasirinkdama dar vieną nevykusią dietą. Nepasisekus grįždavau prie persivalgymo ir besaikio sporto. Šis užburtas ratas laikantis dietų tęsėsi ir tęsėsi.
Taip buvo iki tol, kol atradau intuityvų valgymą ir išmokau įsiklausyti į savo kūną ir juo pasitikėti. Ėmiau stebėti save prieš kiekvieną valgį, valgydama ir pavalgiusi, kad įsitikinčiau, kokios emocijos apima pasisotinus ir kokios būna, kai esu alkana. Padedama profesionalaus dietologo nustojau perdėtai rūpintis kalorijų skaičiumi, riebalų kiekiu ir panašiais dalykais. Lioviausi save alinti sportu ir kaltinti dėl to, kad suvalgiau nesveiko maisto ar praleidau treniruotę. Ėmiau valgyti be susierzinimo ar dėl noro save paguosti ir nubausti. Nustojau skubėti ir pradėjau pasitikėti tuo, ką sako mano kūnas.
Vienomis dienomis mano kūnui reikėdavo gruzdintų bulvyčių, kitomis – didelės lėkštės salotų. Kartais valgydavau dvejus pusryčius, nes jausdavausi labai išalkusi, o kartais užtekdavo ir lengvų pietų. Supratau, kad man užtenka mažo juodojo šokolado gabalėlio ir kad norint pasimėgauti visai nereikia gerti trijų taurių vyno pietums. Sviestas, mėsainiai, spurgos – nebuvo draudžiama niekas, jei tik valgydavau, kai būdavau išalkusi ir iki tol, kol pasijusdavau soti (o ne persivalgiusi). Tik po kelių mėnesių supratau – įdomiausia, jog leidus sau valgyti viską, ko noriu, daugelis patiekalų nebeatrodo tokie geidžiami.
Tai pakeitė mano gyvenimą. Toks valgymo metodas pakeitė mano požiūrį į viską. Tapau aktyvesnė diskusijose, pradėjau labiau vertinti savo maistą, pamilau savo kūną ir įgijau daug daugiau energijos. Maistas man ne tik suteikė naujų jėgų ir laimės, bet ir išlaisvino iš nuolatinio kalorijų skaičiavimo ar svarstymo apie tai, kaip mano svorį paveiks vakarykštis desertas.
Kartais, kai papasakoju žmonėms apie intuityvų valgymą, jie mano, jog tai per gerai, kad būtų tiesa. Taigi buvau sužavėta, kai perskaičiau išsamų straipsnį apie intuityvią mitybą naujausiame rugpjūčio mėnesio žurnalo „Public Health Nutrition“ numeryje. Nors intuityvus valgymas ir nepadeda greitai mesti svorio (o kas iš tikro padeda?), straipsnyje pateikiama pavyzdžių, atskleidžiančių intuityvaus valgymoir sumažėjusio KMI (padeda palaikyti esamą svorį ir nepriaugti papildomų kilogramų) ryšį ir geresnę psichologinę būklę.
Dabar aš 2–4 kg lengvesnė nei tada, kai valgiau ne intuityviai, ir svoris išlieka toks pats be papildomų pastangų (nesisveriu daugiau nei kartą per savaitę). Bet man tai nėra esminis dalykas. Svarbiausia – gera psichologinė būklė, kuri, kaip pastebėjau, būdinga visiems besivadovaujantiems intuityvios mitybos metodais.
Gyvenimas per trumpas, kad skaičiuotum kalorijas, nuolat tikrintumeisi svorį ar valandų valandas praleistum sporto salėje darydama pratimus, kurių nekenti. Svarbiausia – ne išvaizda, o savęs alinimas dėl grožio niekuomet nesuteikia nei geros sveikatos, nei geros savijautos.
Tad jei esate įstrigę užburtame rate – nuolat laikotės dietų, pabandykite intuityvų valgymą (pradžioje siūlyčiau pasitarti su profesionaliu dietologu, kurio specializacija yra intuityvus valgymas). Nustebsite sužinoję, kiek daug galimybių atveria pasitikėjimas savo kūnu ir savimi.
Jennipher Walters straipnis iš „Huffpost“ http://www.huffingtonpost.com/jennipher-walters/intuitive-eating_b_3976172.html
Šaltinis http://ivalgymas.lt/mano-sveikos-gyvensenos-paslaptis-intuityvus-valgymas/