Kodėl verta vengti produktų su įvairiais maisto priedais ir kokią sveikatos kainą mokame už gražų ir pigų produktą?
Viešai skelbiama, kad maisto priedai, kurie leistini naudoti maisto pramonėje, yra patikrinti ir jeigu neviršijama leistina dozė, sveikatai poveikio neturi. Ar tikrai tai yra tiesa?
Tas faktas, kad iš leidžiamų vartoti maisto priedų sąrašo išbraukiami anksčiau saugiais laikyti maisto priedai, kad kai kurie priedai leidžiami vartoti Europos Sąjungoje, kitose valstybėse uždrausti, kelia pagrįstas abejones, ar tikrai pas mus įteisinti maisto priedai yra saugūs.
Štai priedai E249, E250, E251 ir E252, nitritai ir nitratai, taip mėgstami mėsos pramonėje, nes puikiai konservuoja mėsos produktus ir paryškina bei išlaiko patrauklią raudoną spalvą. Nitritai – NO2, tai pakitęs nitratas, jis nuodingas, stabdo deguonies apytaką kraujyje, todėl ypač pavojingas naujagimiams. Vykstant reakcijai organizme, iš nitritų susidaro nitrozaminai, jie yra labai agresyvūs bei ypač žalingi sveikatai. Todėl nieko nėra stebėtino, jei valgydami produktus su panašiais priedais stokojame energijos ir sveikatos.
Žinoma, suvalgius griežinėlį taip pagardintos dešros, nieko nepajausime, tačiau nesunku įsivaizduoti, kas vyksta organizme tokiais „priedais“ jį papildant diena iš dienos daugelį metų. Dėl mažų tokių „pagardų“ kiekių poveikis organizmui pasireiškia labai iš lėto, o maisto pramonė mus maitina šimtais panašių junginių, tad įrodyti kurio nors vieno akivaizdų kenksmingumą sunku. Atrodo valgome skanų ir gražų maistą, o mūsų savijauta blogėja.
Daugelis priedų gali smarkiai suklaidinti. Pavyzdžiui citrinos rūgštis (E330), gaunama fermentacijos būdu iš melasos atliekų, susidarius grybeliui Aspegillus, nieko bendra su citrinomis neturi. Manoma, kad ji turi kancerogeninį (gali paskatinti vėžinius susirgimus) poveikį.
Lecitinas (E 322) yra labai plačiai vartojama medžiaga, naudojama ir kaip antioksidantas. Gamintojai skelbia, kad tai natūrali medžiaga, kuri gaunama iš augalinės žaliavos: sojų arba rapsų aliejaus. Lecitinas nėra kenksmingas, nes tai yra medžiaga, kuri natūraliai randama daugelyje maisto produktų. Iš dalies jie teisūs, bet tik iš dalies. Pramonėje lecitinas, kuris naudojamas kaip emulsiklis, antioksidantas ir stabilizatorius yra labai modifikuotas, kaip žaliava naudojami genetiškai modifikuotų sojų ir rapsų aliejai. JAV sojų produktai yra laikomi vieni iš labiausiai sukeliančių migreną, astmą ir kitas alergines reakcijas. Deja, maisto priedų kilmę ir gamybos būdo, nurodyti ant produkto neprivalu, tad gamintojai gali ramiai naudoti pigiausius bei prasčiausius maisto priedus.
Kai kurie priedai gali akivaizdžiai byloti apie produkto kokybę. Jei ant produkto sutiksite užrašus (E620, E621 – 625) žinokite – tai skonį gerinančios medžiagos, gliutamino rūgšties druskos: natrio, kalio, kalcio, amonio ir magnio glutamatai. Tai yra balti, tikėtina gyvulinės kilmės, vandenyje tirpūs kristaliniai milteliai, neturintys jokio skonio. Tik įaudrindami skonio receptorius esančius burnoje, sustiprina skonį ir jį paryškina. Glutamatai – sriubų, gatavų patiekalų, padažų, majonezų, konservų, dešrų, kepinių, gėrimų ir kitų produktų skonio manipuliacijos priemonė. Todėl, jei paėmę pomidorų padažo indelį pamatysite prierašą E620 ar E621, atkreipkite dėmesį, kad tame padaže pomidorų tyrė sudaro tik keliolika ar kelias dešimtis procentų, tuo tarpu likusi dalis yra vanduo, modifikuotas krakmolas (sutirštinimui), konservantai ir žinoma E620 ar E621 tam, kad apgautų jūsų skonį. Amerikiečių literatūroje minima, kad glutamatai sukelia migreną, astmą ir alergines reakcijas, taip pat manoma, kad jie gali sukelti žemo akispūdžio glaukomą, kuri yra sunkiai diagnozuojama ir dažnai priveda prie aklumo. Tačiau šie teiginiai dar nėra oficialiai įrodyti eksperimentiniais tyrimais, todėl tokie priedai toliau naudojami. Tik nuo mūsų apsisprendimo priklauso, ar norėsime būti laboratorinėmis pelėmis, ar valgysime sveikus produktus.
Gamintojai nori gaminti išvaizdžius, ilgai išsilaikančius, tinkančius transportuoti ir pigius produktus, tuo tarpu vartotojui reikia geros kokybės maisto – natūralių, mažai apdorotų produktų be nebūtinų ar pavojingų maisto priedų. Tobulėjant maisto gamybos technologijoms, siekiant minimalios kainos ir beatodairiškai didinant produkcijos kiekius, maisto produktai tampa vis labiau rafinuoti, gražesni, skanesni ir pigesni, tačiau tuo pat metu juose sparčiai didėja įvairių maisto priedų kiekis. Kadangi už viską tenka kažkam sumokėti, dažniausiai mokame savo sveikata.
Ne visi maisto priedai yra kenksmingi, dalis jų yra organizmo toleruojami ir gali būti vartojami be apribojimų. Kai kurie maisto priedai yra toksiški, bet, neviršijant leidžiamos paros dozės, sveikatai nekenkia. Deja, šiuo metu maisto pramonėje naudojama apie 1500 įvairių maisto priedų turinčių žymenį E, jie dedami kone į kiekvieną parduotuvės lentynose esantį produktą ir atskirti, kurie produktai yra iš tiesų geri, kartais prireikia detektyvo sugebėjimo. Tačiau atsakingi už savo maistą ir sveikatą esame tik mes patys, ir tik mes galime kontroliuoti, ką duodame savo organizmui.
Lentelėje, pateiktoje žemiau, rasite sąrašą maisto produktų priedų, kurie, manoma, yra pavojingi ir kurių reikėtų vengti. Sąrašas didelis ir norint sveikiau maitintis darbo įdėti reikės daug, tačiau tik nuo mūsų priklauso ar valgysime viską, ką mums pakiša chemijos ir bioinžinerijos pramonė, ar rinksimės natūralius ir sveikesnius produktus.
Pastaba:
Moksliniuose straipsniuose, nepriklausomų tyrimų ataskaitose, viešose informacijos priemonėse, internete pateikiama daug informacijos apie galimą pavojų sveikatai, kurį gali sukelti įvairių maisto priedų vartojimas. Tačiau vieningos nuomonės, kurie priedai yra vartotini ir kurie ne, nėra. Vien tai, kad dalis priedų vienose šalyse yra uždrausti, kitose leistini, rodo, kad jų poveikis sveikatai nėra pakankamai ištirtas.Pateiktas sąrašas yra surinktas iš įvairių šaltinių, tad dalis paminėtų priedų su laiku gali pasirodyti nepavojingi, tačiau taip pat tikėtina, kad yra ir daugiau maisto pramonėje naudojamų sveikatai žalingų priedų, kurie čia nebuvo įtraukti.
Tikimės, kad ši informacija paskatins šiek tiek atidžiau rinktis maisto produktus ir padės suprasti ką valgome bei kokią įtaką maistas gali turėti mūsų sveikatai ir kasdienei savijautai.
maisto priedai kurių vertėtų vengti
Numeris | Pavadinimas | Aprašymas | Manoma – rekomenduojama |
E 101a | Riboflavino-5-fosfatas | Geltonas dirbtinis dažiklis | Abejotinas |
E 102 | Tartrazinas | Geltonas dirbtinis dažiklis | Pavojingas, alergiškiems nevartoti |
E 104 | Chinolino geltonasis | Geltonas dirbtinis dažiklis | Abejotinas, alergiškiems nevartoti |
E 110 | Saulėlydžio geltonasis FCF | Oranžiniai geltonas dirbtinis dažiklis | Pavojingas |
E 120 | Kochinelas, karmino rūgštis | Dažiklis | Daug kur uždraustas |
E 122 | Azorubinas, karmosinas | Raudonas dirbtinis azodažiklis | Pavojingas, alergiškiems nevartoti |
E 123 | Amarantas | Raudonas dirbtinis azodažiklis | Labai pavojingas, JAV uždraustas dėl alerginių reakcijų |
E 124 | Kochinelas raudonasis A | Raudonas dirbtinis azodažiklis | Pavojingas, alergiškiems nevartoti |
E 127 | Eritrozinas | Raudonas dirbtinis azodažiklis | Pavojingas, alergiškiems nevartoti |
E 128 | Raudonasis 2G | Raudonas dirbtinis azodažiklis | Abejotinas, alergiškiems nevartoti |
E 129 | Alura raudonasis AC | Raudonas dirbtinis dažiklis | Abejotinas, alergiškiems nevartoti |
E 131 | Patent mėlynasis V | Mėlinas dirbtinis dažiklis | Gali sukelti vėžinius susirgimus |
E 132 | Indigas | Mėlinas dirbtinis dažiklis | Abejotinas, alergiškiems nevartoti |
E 133 | Briliantinis mėlinasis | Mėlinas dirbtinis dažiklis | Abejotinas, alergiškiems nevartoti |
E 141 | Chlorofilų vario kompleksai | Augalinis dažiklis sumaišytas su variu | Abejotinas |
E 142 | Žaliasis S | Žalias dirbtinis dažiklis | Gali sukelti vėžinius susirgimus, alergiškiems nevartoti |
E 150 b,c,d | Sulfitinė, amoniakinė karamelė | Rudas dirbtinis dažiklis | Abejotinas |
E 151 | Briliantinis juodasis BN | Juodas dirbtinis dažiklis | Abejotinas, alergiškiems nevartoti |
E 154 | Rudasis FK | Rudas dirbtinis dažiklis | Abejotinas, alergiškiems nevartoti |
E 155 | Rudasis HT | Rudas dirbtinis dažiklis | Abejotinas |
E 171 | Titano dioksidas | Baltas mineralinės kilmės dažiklis | Abejotinas |
E 173 | Aliuminis | Sidabro pilkumo mineralinės kilmės dažiklis | Abejotinas, alergiškiems nevartoti |
E 180 | Litorubinas BK | Raudonas dirbtinis azodažiklis | Abejotinas |
E 210 | Benzoinė rūgštis | Dirbtinis konservantas | Gali sukelti vėžinius susirgimus, alergiškiems nevartoti |
E 211 | Natrio benzoatas | Dirbtinis konservantas | Gali sukelti vėžinius susirgimus, kenkia kepenims |
E 212 | Kalio benzoatas | Dirbtinis konservantas | Gali sukelti vėžinius susirgimus, alergiškiems nevartoti |
E 213 | Kalcio benzoatas | Dirbtinis konservantas | Gali sukelti vėžinius susirgimus, alergiškiems nevartoti |
E 214 | Etilo p-hidroksibenzoatas | Dirbtinis konservantas | Gali sukelti vėžinius susirgimus, alergiškiems nevartoti |
E 215 | Natrio etilo p-hidroksibenzoatas | Dirbtinis konservantas | Gali sukelti vėžinius susirgimus, alergiškiems nevartoti |
E 216 | Propilo p-hidroksibenzoatas | Dirbtinis konservantas | Abejotinas, alergiškiems nevartoti |
E 217 | Natrio propilo p-hidroksibenzoatas | Dirbtinis konservantas | Gali sukelti vėžinius susirgimus, alergiškiems nevartoti |
E 218 | Metil-p-hidroksibenzoatas | Dirbtinis konservantas | Abejotinas, alergiškiems nevartoti |
E 219 | Natrio metil-p-hidroksibenzoatas | Dirbtinis konservantas | Abejotinas, alergiškiems nevartoti |
E 220 | Sieros dioksidas | Konservantai, antioksidatoriai | Trikdo virškinimą ir B grupės vitaminų įsisavinimą |
E 221 | Natrio sulfitas | Trikdo virškinimą ir B grupės vitaminų įsisavinimą | |
E 222 | Natrio rūgštusis sulfitas | Trikdo virškinimą ir B grupės vitaminų įsisavinimą | |
E 223 | Natrio metabisulfitas | Trikdo virškinimą ir B grupės vitaminų įsisavinimą | |
E 224 | Kalio metabisulfitas | Trikdo virškinimą ir B grupės vitaminų įsisavinimą | |
E 226 | Kalcio sulfitas | Trikdo virškinimą ir B grupės vitaminų įsisavinimą | |
E 227 | Kalcio vandenilio sulfitas | Dirbtinis konservantas | Trikdo B grupės vitaminų įsisavinimą |
E 228 | Kalio vandenilio sulfitas | Dirbtinis konservantas | Trikdo B grupės vitaminų įsisavinimą |
E 230 | Bifenilas | Dirbtinis konservantas | Kenkia odai, alergiškiems nevartoti |
E 231 | Ortofenilfenolis | Dirbtinis konservantas | Kenkia odai, alergiškiems nevartoti |
E 232 | Natrio ortofenilfenolis | Dirbtinis konservantas | Kenkia odai, alergiškiems nevartoti |
E 233 | Tiabendazolas | Dirbtinis konservantas | Kenkia odai |
E 234 | Nizinas | Dirbtinis konservantas | Abejotinas, alergiškiems nevartoti |
E 235 | Natamcinas | Dirbtinis konservantas | Abejotinas, alergiškiems nevartoti |
E 239 | Heksametilentetraminas | Dirbtinis konservantas | Gali sukelti vėžinius susirgimus, alergiškiems nevartoti |
E 242 | Dimetildikarbonatas | Dirbtinis konservantas | Abejotinas, alergiškiems nevartoti |
E 249 | Kalio nitritas | Dirbtinis konservantas ir spalvos fiksatorius | Stabdo deguonies apytaką kraujyje, hipertonikams nevartoti |
E 250 | Natrio nitritas | Dirbtinis konservantas ir spalvos fiksatorius | |
E 251 | Natrio nitratas | Dirbtinis konservantas ir spalvos fiksatorius | Hipertonikams nevartoti |
E 252 | Kalio nitratas | Dirbtinis konservantas ir spalvos fiksatorius |