Trūkstama grandis
Tiek internete, tiek ir už jo ribų rasime gausybę informacijos apie tai, kaip būti sėkmingu žmogumi. Esu tikras, kad kiekvienas iš jūsų žino, kad reikia turėti aiškų tikslą, stiprų tikėjimą, suprasti žmonių elgesio motyvus ir žinoti būdus, kaip daryti įtaką kitiems. Jeigu jūs bent kažkuo panašūs į mane, jūsų namuose, ko gero, yra knygų lentyna, užpildyta Bob Proctor, Jim Rohn, Dan Kennedy ir kitų žinomų sėkmės mokytojų knygomis. Ir ši kolekcija yra neįkainojama. Bet, kas atsitinka, kai mes jaučiame, kad darome daugybę veiksmų, aprašytų tose knygose, ir vis tiek nė per žingsnį nepajudame iš ten, kur esame, į tą gyvenimą, kurio norime? Ar gali būti, kad mūsų sėkmės plane trūksta kažkokios grandies?
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad vieną paveikslo dalį mes tikrai pametame, bet esame taip užsiėmę “darymu”, kad to net nepastebime. Ir, be to, mūsų mąstyme gyvena tam tikri įsitikinimai, kurie neleidžia mums to aptikti.
Trūkstama grandis – tai visai paprasta idėja, kurią ne visada lengva įgyvendinti dėl priežasčių, apie kurias vėliau ir kalbėsiu. Tai – viena iš tų gyvenimo išminčių, kurių mane mokė Mama ir kuri pasirodė esanti teisinga. Mama man nuolat kartodavo: “Kai ką nors gauni, visada sakyk ačiū!” Žinoma, po šiais žodžiais slypi daug daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Jūs galite sakyti: “Palauk, palauk, žmogau. Aš įdėjau tiek darbo į šį verslą ir viską padariau savo jėgomis. Ir galiu tai įrodyti. Kam, už ką ir kodėl aš turėčiau dėkoti?” Iki klausimo “kam?” mes dar ateisime, o tam, kad atrastumėm atsakymą į klausimą “kodėl?”, mums reikia pasižiūrėti į Visatą, kurioje gyvename.
Mūsų Visatą valdo ne atsitiktinumai ir ne sėkmė. Mes gyvename Visatoje, kurioje egzistuoja konkretūs dėsniai. Nuspėjami, pasikartojantys ir aiškūs įstatymai. Geriausia knyga, kurią man teko skaityti apie Visatos dėsnius – tai Wallace Wattles knyga “The Science of getting rich”. Savo knygoje autorius rašo, kad: “Egzistuoja dėkingumo įstatymas ir jeigu jūs norite gauti tuos rezultatus, kurių tikitės, jums būtina suvokti šį įstatymą”.
Ką sako šis įstatymas ir kaip jis veikia?
Autorius kalba apie tai, kad dėkingumo įstatymo esmė yra priežasties-pasekmės dėsnis. “Dėkingumo įstatymas – natūralus dėsnis, sakantis apie tai, kad veiksmas yra lygus atoveiksmiui ir turi priešingą jam kryptį”. Štai, ką jis norėjo pasakyti: mes žinome tai, kad ir kam skirtumėm savo dėmesį ir energiją – teigiamiems dalykams ar neigiamiems – visa tai anksčiau ar vėliau atsiras mūsų gyvenime. Visata ir mūsų pasąmonė negali atskirti gerai tai ar blogai, ir vienodai supranta tiek baimę, tiek entuziazmą. Jeigu mes kažkam skiriame savo energiją, mes išreiškiame savo pageidavimą, kad tai būtų mūsų gyvenime. Todėl taip svarbu skirti energiją tam, ko mes norime, o ne tam, ko mes nenorime.
Dėkingumas labai svarbus, nes būtent jis priklauso Visatos įstatymams, kurie kuria itin aukštas teigiamas energijos vibracijas. Jis pasižymi galinga traukos jėga. W. Wattles sako, kad būtent šio dėsnio dėka mes atkuriame ryšį su Šaltiniu: “Jūs negalite naudotis dideliu energijos kiekiu, nereikšdami dėkingumo, nes būtent jis palaiko jūsų ryšį su jūsų galios šaltiniu. Mūsų viduje esanti kūrybinė galia transformuoja mus į tai, kam mes skiriame savo dėmesį. Dėkingas protas nuolat susikoncentravęs į gerus dalykus, vadinasi, jis ir kuria gerus dalykus”.
Ar suprantate, apie ką jis kalba? Jeigu mes esame dėkingi už viską, ką turime, mes fokusuojame dėmesį į tai, ko norime. Tai – vienas iš būdų įsitikinti, kad mes energiją skiriame savo norams ir atimame ją iš abejonių, baimių ir viso to, ko mes nenorime. Būtent tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl tie, kurie moko formuoti ir siekti tikslų, pataria įsivaizduoti juos jau pasiektus ir būti dėkingais už tai jau DABAR.
Praktikuodami dėkingumą jūs nukreipiate galingą energijos srautą į tą gyvenimą, kurį jūs norite gyventi, į savo tikslus ir svajones. Jūs galite pagalvoti: “Jeigu dėkingumas toks jau svarbus, visi tai suvoktų, naudotų ir būtų laimingi”. Taip, tačiau aš aptikau, kad dauguma žmonių, patys nesuvokdami to, pažeidžia šį įstatymą ir patys atstumia tą sėkmę, kurios jie taip ieško. Žmonės daro 5 pagrindines klaidas, kurios ir pažeidžia dėkingumo įstatymą. Šios klaidos yra susijusios su mūsų mąstymo klaidomis ir klaidingais įsitikinimais. Ir toliau aš kalbėsiu apie tai, kaip ištaisyti šias klaidas.
Pradėsiu nuo klausimo, kurį A. Einšteinas pavadino pačiu svarbiausiu klausimu, atsakyti į kurį gali tik kiekvienas sau.
A. Einšteino klausimas: Ar Visata yra draugiška jūsų norų atžvilgiu?
Gali pasirodyti keista, kad toks mokslininkas kaip Einšteinas daro prielaidą, jog Visata gali turėti išankstinę nuomonę apie tai, verti mes sėkmės ar ne. Tačiau aš galvoju, kad jis mums siūlo nuspręsti, kaip mes vertinsime Visatą – kaip paprastą ar kaip sudėtingą? Dar kitaip – ar Visatoje visiems visko yra pakankamai? Ir tai, kaip mes atsakome į šį klausimą, daug ką keičia. Jeigu mes galvojame, kad Visatoje yra ribotas kiekis “visko” ir to “visko” nori daugybė žmonių, tuomet gyvenimas bus sudėtingas. O būtent taip ir galvoja daugelis žmonių. Tokį mąstymo būdą galėtumėm pavadinti “nepakankamu” arba mąstymu, kurio pagrindą sudaro “trūkumas”. Būti dėkingu, kai visada kažko trūksta, yra labai sunku. Toks įsitikinimas kuria konkurencijos dvasią, kurios pagrindinė idėja: tam, kad gautum tai, ko nori, turi atimti tai iš kito. Tokia įsitikinimų sistema kelia nuolatinę baimę ir nerimą.
Ar žmogus gali būti dėkingas, jeigu jis galvoja, kad Visata – tai labai sudėtinga vieta gyvenimui? O jeigu dar jo mąstymo būdas vėl ir vėl formuoja situacijas, kurios tik patvirtina tokio įsitikinimo teisingumą?
Pamėginsiu jums parodyti, kokia iš tikrųjų turtinga yra mūsų Visata. Ir mokslo žmonės, ir dvasiniai mokytojai vienu balsu tvirtina, kad viskas yra sukurta iš vienos pirmapradės materijos. Mokslininkai tai vadina energija. Tad, kiek dar yra tos energijos, galinčios sukurti tai, ko mums reikia? Vienų mokslininkų atlikti kosminės erdvės tyrimai teigia, kad visai Visatai sukurti buvo panaudota tik 4% pirminės energijos, o tai reikštų, kad dar yra 96% nepanaudotos energijos, kurios užtektų sukurti dar 25 Visatoms. Toks teiginys įrodytų, kad Visatoje užtenka visko ir kiekvienam.
Todėl aš siūlau pasirinkti kitą mąstymo būdą ir pradėti matyti turtingą ir gausų Šaltinį, o ne nuolatinį trūkumą. Mes galime nuspręsti sukurti savo sėkmę, o ne konkuruoti dėl besibaigiančių resursų. Pasirinkę tai, mes liausimės būti aplinkybių aukomis ir išreikšime savo valią gyventi savo gyvenimą. Tokiu būdu suvokti Visatą – tai pirmas žingsnis dėkingumo praktikoje.
Šaltinis: Wes Hopper “The Astonishing Power of Gratitude” / parengė Ilona Tamošiūnienė
http://www.sakubona.lt/Saviugdos_skaitiniai-301-Dekingumo_galia_(1)
