VU mokslininkų rekomendacijos, ką GALIME daryti kiekvienas (ir įvairaus amžiaus vaikai, ir tėvai, ir ugdytojai), kad technologijos nežalotų.
4. Šių VU mokslininkų (plačiau apie jų darbus – čia: mediavaikai.lt ) rekomenduojama EKRANO LAIKO FORMULĖ: 0 – 1 – 2 – 3: 0 val. – iki dvejų metų; iki 1 val. – 2-5 m. vaikai; iki 2 val. – ikimokyklinukai ir pradinukai; iki 3-4 – nuo 10 m. ir toliau. 4 valandos laisvalaikiui ir pramogoms – riba, kurią peržengus – galimas žalojantis poveikis. Yra įrodymų, kad didesnė nei 4 valandų per dieną trukmė didina psichikos ir ypač fizinės sveikatos sutrikimų riziką. Paauglių atveju svarbu, ar dėl ekranų laiko nenukenčia vaikų bei paauglių miegas, mityba, fizinis aktyvumas ir mokymasis.
Informacinė erdvė specialistams ir visiems besidomintiems. Siekiame, kad žmonės galėtų geriau atpažinti probleminį interneto naudojimą ir imtis veiksmų padėti. Parengėme skiltį Pagalba specialistui, o šeimos gydytojams bei psichikos sveikatos specialistams sukurti trumpi vaizdo įrašai bei rašytinė informacija. Čia visi besidomintys gali susipažinti su informacija apie probleminį interneto naudojimą (PIN) ir galimybes rūpintis jo prevencija.
Technologijos padės riboti ekranų laiką: Google Family Link, Screentimelab, @NetNanny, StayFree App, Freedom, Space, Social Fever, BreakFree, Forest ir daug daug kitų. O norintiems išbandyti juodai-baltą ekraną – nustatymai: iPHONE: Settings app > Accessibility > Display & Text Size > Color Filters – ON. ANDROID: Settings > Accessibility > Visibility enhancements > Color adjustment > turn off Color adjustment. Arba: sleeping mode / miego režimas.
Verta pamatyti: filmų anonsai The Social Dilemma, SUGAUTI TINKLE, pastarojo filmo yra dvi versijos – suaugusiems ir vaikams, jį taip pat galima rasti „Nepatogaus kino klasės“ platformoje, kur taip pat yra filmas Vaikai internete, jo peržiūrai ugdymo įstaigoms Skaitmeninės etikos centras sukūrė metodiką (ką aptarti, kur atkreipti dėmesį ir pan.).
Tikime, kad problema, kurią mes čiupinėjame, tampa vis aktualesnė, ypač turint mintyje vis dar nepakankamai kritišką visuomenės požiūrį į skaitmeninės erdvės iššūkius.