Vasarą pasitikome didelėje, šaunioje šeimoje

,,Mažiau – turiu daugiau!!! Tobulas paprastumas, malonus nuovargis, žinios – neįkainojamos. Pirmas kartas – pavykęs.” – Daiva;

,,Labai džiaugiuosi, kad pakliuvau į šitą stovyklą. Visada svajojau pradėti sveiką gyvenimo būdą. Tai buvo pradžia į mano svajonių išsipildymą… Labai patiko dailės terapija, pasijaučiau, kaip vaikyastėje. Labai šaunios virėjos, nuostabus maistas. Būtinai dar norėčiau sugrįžti į tokią stovyklą.”- Gražina;

,,Labai noriu Jums padėkoti už šį laiką, praleistą su nuostabiais žmonėmis ir su savimi. Dailės terapija buvo super, meditacija vau, AČIŪŪŪŪ! Tikiuosi rasiu noro ir laiko savo gyvenime patirti tai dar kartą.” – Renata ir dar daug kitų gražių žodžių, kurie sudėlioti ant balto popieriaus. Tai, kaip apkabinimai – norisi galausti vis stipriau, gerti, mėgautis ir džiaugtis. Džiaugtis už Jus, mielos moterys, kurios 2019 m. birželio 7-9 d. praleido Sudeikiuose, prie Alaušo ežero, dalyvaudamos Sveikatinimo stovykloje suaugusiems. 

Jau tradiciškai, pirmoji stovyklos diena prasidėjo žygiu su šiaurietiškojo ėjimo lazdomis. Varginantis karštis nesugadino nuotaikos. Nors dangų vis grėsmingiau temdė juodi debesys, o griaustinis su žybsinčias žaibais rodė, jog su gamta nejuokaukit, ėjome įkairusiais vieškeliais, takais… Teko trumpinti kelionės maršrutą ir suplanuotas veiklas gerokai apriboti, tačiau meditacija įvyko: remiantis į draugo nugarą, giliai kvėpuojant, jaučiant šalia esančio žmogaus alsavimą, panirimą į ramybę bei atsidavimą čia ir dabar suvokimui, pajautimui. Pasižadėjom, kiekviena savo pažadą įprasminom žodžiais, kurie tarsi įpareigojo naujam gyvenimo posūkiui. Juk miela, kai kažką nusprendi padaryti dėl savęs ir dar stipriau, kai tai viešai pasižadi. 

Lietus taip ir neužklupo. Grįžę maudėmės bei atlikome savianalizės testą: piešėme daiktus, kurie pasakė daugybę įdomių dalykų. Sunku patikėti, kad pats nupieši tai koks esi, kas tau svarbu, kurioje vietoje tavo gyvenime yra šeima, kokie tikslai ir norai valdo mintis ir veiksmus, kokią reikšmę tavo gyvenime turi dvasiniai dalykai ir pan. Po karštos dienos, skubėjome į pirtį. Čia palikome ne tik prakaitą, bet ir nuovargį, dalinomės potyriais, gėrėm mėtų arbatą ir gaivinomės ežero bangelėse. Kūnas gėrė vakaro tylą, mėgavosi vėsa, gaiva, kvapais, raminančiai veikė miegoti besiruošiančių paukščių lopšinės, mistikos suteikė vis labiau gamtos grožį pasiglemžianti tamsa… Buvo gera jausti savo trapumą visatos didybėje ir norėjosi dėkoti už tai, kad turime galimybę tai patirti. Kiekviena akimirka yra tobula savo laikinumu ir nepakartojamumu. 

Po nakties, išaušo rytas, kuris ruošė mus naujai pažinimo, atradimų, naujų potyrių dienai. Yoga – kuri toli gražu ne tik mankšta kūnui. Tai pabuvimas ir susikoncentravimas į savo pojūčius – tiek fizinius, tiek psichinius. Po to – meditacija. Jokių pašalinių minčių, blaškymosi, o tik buvimas savyje, atpalaiduojant kūną ir pasineriant į lengvumo, laisvės gelmes.

Valgėme tris kartus per dieną. Daugumai tas maistas nėra įprastas, tačiau tris dienas kiekvienas gali išbandyti save nevartodamas gyvūninės kilmės produktų ir tai  pavyko. Antroji diena, kai organizmas pradeda valytis nuo toksinų, visada būna sunkiausia: silpnumas, nuovargis, energijos stoka ir pan. Jau trečią dieną šie požymiai visiškai išnyksta.

Sigita Staišiūnaitė subtiliai perteikė pagalbos sau per teoriją ir praktiką subtilybes – tik mylėdami save būsime laimingi. Pirmiausia apie stuburą, laikyseną, pasekmes, suisirgimus ir kaip išvengti nugaros skausmų, o jiems atsiradus, kas padeda mažinti ar ir visiškai pamiršti skausmą. Iškrypęs kaklas, pasak Sigitos, trumpo gyvenimo požymis (pagal Japonus). Išmokome išsitiesti ir dar kartą priminti sau, kad kiekvieną akimirką svarbu savikontrolė. Tai tinka bet kokiame amžiaus tarpsnyje. Aštuoniasdešimt procentų ligų priklauso nuo netaisykloingos laikysenos. Mėšlungis, kurį nurašome magnio trūkumu, gali rodyti, jog gali būti užspaustas nervas.

Apie mintis, kurios veikia laikyseną, likimą. Kaip gerinti krauijotaką, limfotaką. Pirmoji dalis buvo skirta teorijai, o praktinę dalį tęsėme jau po pietų. Mokėmės savimasažo, gerinančio limfos nutekėjimą bei kraujotakos gerinimo subtilybių, išbandėme taškinį veido masažą, skyrėme laiką pėdoms. 

Trečioji stovyklos diena buvo skirta dailės terapijos metodų taikymui. Lektorės iš Klaipėdos – Jolita ir Sigita, pristatė zendudlą ir dar du metodus, kurie su šia technika siejasi tiesiogiai. Kiekviena taip įsijautė į piešimą, kad net nesinorėjo eiti į pertrauką. Norėjosi piešti piešti… Taip buvo gera, ramu ir subtilu. Balti popieriaus lapai palengva virsdavo piešiniais, kiekvienos vis kitokiais, išskirtiniais, tobulai gražiais. Neliko nuostatos, kad nemoku ar negaliu piešti. Nupiešėme šventą Gralį, kurį supratome taip kaip jautėme. Tai lyg ir turėjo būti kažkas panašaus į taurę, tačiau darbų buvo visokių – fantazija ir asmeninis regėjimas sukūrė labai įdomių, nepakartojamų šv. Gralio išraiškų. Ant nuglūdintų jūros akmenukų, piešėme tai, kas turėjo būti įdėta į taurę. Tiek visko daug. Vos spejome daryti. Nebuvo kada galvoti apie problemas, o įtampos, jei tokių dar buvo likę, lipo prie piešinių, išsikerojo linijose, persipynė su spalvomis ir vaizdais. Po pietų, nors daugeliui jau pažįstamas, bet ne ką mažiau stiprus, buvo fraktalų piešimas. Čia jau daugiau mistikos, daugiau ženklų ir požymių, atsakančių į gyvenimo klausymus bei vietą, kurioje esame mes patys. Po piešimų, eksponavome, mėgavomės, grožėjomės ir su nuostaba negalėjome patikėti, kad šios didelės, nepaprastos dėlionės dalis yra ir mano sukurtas paveikslas. Jis toks pat svarbus ir neatsiejamas nuo visuminio vaizdo, nuo bendros emocijos, naujų patyrimų ir harmonijos. Po daug metų, kiekviena mūsų, galėsime pasikelti savo piešinius ir prisiminti akimirkas, praleistas stovykloje, su įdomiais žmonėmis, su nauju suvokimu ir įvertinti, kas ir kiek pakito mano gyvenime nuo tos dienos, kai vasaros pradžioje atvykome ir nedrąsiai registravomės į sveikatinimo stovyklą. Kur prasidėjo ir kiek toli nuvedė kelias, kurį pati sąmoningai pasirinkau, dar nežinodama, kiek jis bus svarbus mano gyvenime. Daug klausimų… Kaip savarbu, kad nepamestume atsakymų, lėkdami kasdienio gyvenimo vieškeliais ir krisdami į rutiną, kuri tarsi neišvengiama šio laiko gyvenimo pasekmė. Bet čia ir laikas sustabdyti save, įsivertinti prioritetus, tikslus bei norus. Mes patys renkamės, kuriuo keliu eiti, į kurią pusę sukti, ką keist ar likti toje pačioje vietoje, bijant išgriūti iš įprastos komforto zonos. Pamirškime, ką galvoja aplinka ir darykime tai dėl ko atėjome į šį nuostabų pasaulį. Po savęs palikime jį šiek tiek gražesniu!

Meilės sau, o tada ir į išorę! Būkite palaimintos: saulės, vėjo, medžių šnaresio, lietaus ir gaivaus ežero glamonių… Gražios ir prasmingos Jums vasaros mūsų brangiosios dalyvės, lektorės, kolegės, maitintojos! Ačiū Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšoms, kurios padėjo, kad ši stovykla įvyktų!

Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorės pavaduotoja, laikinai pavaduojanti direktorių Ina Meidienė