Ligonių kasos primena, kur kreiptis nemokamos pagalbos dėl psichikos sveikatos

Ilgą laiką Lietuvoje buvo stebima savižudybių skaičiaus mažėjimo tendencija. Beveik per dešimtmetį mirčių nuo savižudybių skaičius sumažėjo kone 40 procentų: 2015 m. dėl šios priežasties netekome 896, o pernai  – 562 žmonių. Tačiau šiais skaičiais vis dar gerokai lenkiame Europos šalių vidurkį. Todėl minėdamos Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną, ligonių kasos primena gyventojams, kur ir kokios nemokamos psichologinės ar psichiatrinės pagalbos galima kreiptis, išgyvenant psichologinę krizę.

Pirmiausia – į savo psichikos sveikatos centrą

Kiekvienas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas Lietuvos gyventojas turi teisę būti prirašytas prie pirmines ambulatorines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio psichikos sveikatos centro. Įprastai tai yra psichikos sveikatos centras gydymo įstaigoje, kurioje žmogus prisirašęs gauti šeimos medicinos paslaugas.

Jeigu šeimos medicinos paslaugas teikianti įstaiga psichikos sveikatos centro neturi, savo pacientams ji turi suteikti galimybę šias paslaugas gauti kitame psichikos sveikatos centre. Tačiau visi pacientai, jei pageidauja, gali pasirinkti bet kurį psichikos sveikatos centrą savo teritorinės ligonių kasos veiklos zonoje ir jame prisirašyti. Svarbiausia, kad dėl šių paslaugų centras turėtų sutartį su ligonių kasa. Šiuo metu Lietuvoje yra per 100 tokių psichikos sveikatos centrų.

Psichikos sveikatos centruose pirminio lygio paslaugos juose prisirašiusiems apdraustiesiems yra nemokamos ir norint jas gauti siuntimo nereikia. Tad esant psichologinių problemų ar ištikus emocinei krizei apdraustieji pirmiausia nedelsdami turėtų kreiptis į savo psichikos sveikatos centrą.

Paslaugas teikia specialistų komanda

Psichikos sveikatos centruose paslaugas teikia specialistų komanda: gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas.

Pacientams teikiama būtinoji medicinos pagalba, atliekama psichikos ir elgesio sutrikimų diagnostika ir gydymas, lėtiniais psichikos ir elgesio sutrikimais sergančių žmonių tęstinė priežiūra, teikiamos pirminio lygio psichologinės-psichoterapinės paslaugos pacientui, grupei ar šeimai, siekiant padėti keisti elgesį, požiūrį bei gerinti psichikos sveikatą.

Psichikos sveikatos centrai atlieka ir savižudybės grėsmę išgyvenančių žmonių psichosocialinį vertinimą, teikia emocinę paramą jų artimiesiems ir kitiems savižudybės grėsmę patiriantį žmogų lydintiems asmenims. Suteikus skubią pagalbą dėl savižudybės iš ligoninės jau išrašytiems pacientams psichikos sveikatos centrai padeda taikydami atvejo vadybą.

Pagalba paciento namuose ir nuotolinė pagalba

Pirminė ambulatorinė psichikos sveikatos priežiūra gali būti teikiama psichikos sveikatos centruose ar mobiliosiose ambulatorijose, socialinės globos įstaigose, laisvės atėmimo vietų įstaigose, taip pat pacientų namuose, jei dėl sveikatos būklės jie negali atvykti į psichikos sveikatos centrą.

Be to, pacientai ar jų atstovai gali gauti nuotolines paslaugas, jei tai įmanoma atsižvelgiant į paciento būklę ir aplinkybes. Pavyzdžiui, nuotoliniu būdu gydytojas psichiatras ar gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, identifikavęs pacientą, gali tęsti anksčiau paskirtų vaistų skyrimą, jei žmogaus būklė stabili, skirti pakartotinius tyrimus, paaiškinti pacientui ar jo atstovui tyrimų rezultatus, pagal juos koreguoti gydymą. Medicinos psichologas nuotoliniu būdu gali teikti psichologines konsultacijas.

Taigi savo psichikos sveikatos centre be šeimos ar kito gydytojo siuntimo pacientai gali gauti kompleksinę psichikos sveikatos priežiūrą ir kreiptis reikėtų nelaukiant, kol būklė taps sunki.

Specializuota psichologinė pagalba – su siuntimu

Jeigu reikia tokios specialistų pagalbos, kurios negali suteikti psichikos sveikatos centras, pacientams yra išduodamas siuntimas pas reikalingus antrinio ar tretinio lygio specialistus arba gultis į ligoninę.

Pavyzdžiui, kai vien ambulatorinis gydymas neefektyvus, o gydyti ligoninėje nebūtina arba kai po gydymo ligoninėje pacientui reikalinga tam tikra tęstinė pagalba, žmonės gali būti siunčiami gauti psichoterapijos ar psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų. Jomis siekiama pagerinti psichikos ir elgesio sutrikimų gydymo veiksmingumą ir kokybę. Gali būti taikoma individuali ar grupinė psichoterapija, žaidimų, muzikos terapija, ergoterapija ir pan. Į specialistų komandą gali būti įtraukiamas socialinis darbuotojas, užimtumo specialistas, kineziterapeutas, kt.

Gera žinia ta, kad nuo šių metų liepos Lietuvoje diegiama ambulatorinė specializuoto psichologinio konsultavimo paslauga, kurią apmoka ligonių kasos. Ši paslauga, kurios trukmė 45–60 minučių, iki 6 kartų per kalendorinius metus (esant poreikiui skiriama papildomų konsultacijų) gali būti skiriama žmonėms, kurių arba kurių artimųjų sveikata labai pasikeitė, todėl sunkūs emociniai išgyvenimai gali neigiamai paveikti psichiką.

Pavyzdžiui, žmonėms, patiriantiems savižudybės grėsmę, taip pat kitoms pacientų grupėms: sergantiems onkologinėmis ligomis, tėvams, patiriantiems perinatalinio laikotarpio ar vaisingumo problemų, gimus naujagimiui su sunkiais sveikatos sutrikimais, mirus vaisiui, įvykus persileidimui ir pan., žmonėms, patyrusiems nudegimų, kai gresia neįgalumas, sergantiems tam tikromis neurodegeneracinėmis ar retomis ligomis, ir jų artimiesiems.

Gauti specializuoto psichologinio konsultavimo paslaugos gali siųsti gydytojas, kuris pacientą gydo nuo pagrindinės ligos. Specializuoto psichologinio konsultavimo paslaugas teikia medicinos psichologas. Šiuo metu šią paslaugą teikia Nacionalinis vėžio institutas, ruošiasi įdiegti ir kitos įstaigos.

Skubi psichologinė ar psichiatrinė pagalba

Skubi psichologinė ar psichiatrinė pagalba psichikos sveikatos centruose yra teikiama be eilės jų darbo valandomis. Psichikos sveikatos centrų ne darbo laiku pagalbos galima kreiptis nemokamomis telefono linijomis, internetu ar pasirinktose gydymo įstaigose. Informacija apie tai skelbiama:

Skubios pagalbos galima kreiptis į ligoninių priėmimo-skubiosios pagalbos skyrius, kuriuose teikiama psichologinė pagalba ketinantiems nusižudyti ar aktyvių minčių apie savižudybę turintiems, taip pat bandžiusiems nusižudyti asmenims. 

Jei savižudybės grėsmę patiriantis žmogus yra susižalojęs, apsinuodijęs, sutrikusios sąmonės ar yra akivaizdi grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, reikia skambinti bendruoju pagalbos telefono numeriu 112.

 

 

Informacijos šaltinis Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene skyrius

2024-09-10