Atpažink savižudybės rizikos ženklus ir reaguok

Žmonės, patiriantys savižudybės riziką, gali stengtis slėpti savo jausmus, tačiau dažniausiai savižudybės rizikos ženklus vis tiek galima įžvelgti. Žmogus netiesiogiai pasisako apie norą nusižudyti.

Ženklai, kurie  rodo, kad žmogus galvoja apie savižudybę

Pasikeičia žmogaus savijauta:

  • žmogus atrodo liūdnas, nusivylęs, pesimistiškas, prislėgtas, apimtas nevilties;
  • kai kuriais atvejais žmogus gali būti irzlus, agresyvus, nerimastingas;

 Pasikeičia žmogaus elgesys:

  • žmogaus gali nebedominti mėgstama veikla;
  • atsiribojama nuo bendravimo;
  • atsiranda abejingumas;
  • atsiranda rizikingas elgesys (žmogus daro tai, kas gali jį sužaloti, nesaugo gyvybės pvz., labai nesaugiai vairuoja);
  • žmogus taip pat gali pradėti atsisveikinti su artimaisiais, kalbėti, kam atiteks jo daiktai po mirties (arba net surašyti testamentą), grąžinti skolas, dovanoti turimus daiktus.
  • Žmogus ima daug kalbėti apie mirtį ir tiesiogiai ar netiesiogiai užsimena apie savo ketinimus.    

 Žmogus gali sakyti:

  • „Vis tiek nieko nepakeisiu“ (Neviltis);
  • „Mano gyvenimas beprasmis“ (Negebėjimas matyti ateities);
  • „Be manęs jums bus lengviau“ (Naštos kitiems jausmas);
  • „Negaliu vienas (-a) to ištverti“ (Kalbėjimas apie savo bejėgiškumą ir vienatvę);
  • „Jeigu kartais man kas nors atsitiktų“ (Kalbėjimas apie savo mirtį arba norą mirti).

Visada reikia atkreipti dėmesį jei asmuo kalba, kad:

  • nenori gyventi;
  • mirtis būtų geriausia išeitis;
  • jaučiasi našta kitiems;
  • nėra gyvenimo prasmės;
  • geriau būtų užmigti ir nepabusti;
  • geriau būtų susirgti nepagydoma liga;
  • kad jaučia nepakeliamą emocinį skausmą, kaltę ar gėdą;
  • jei grasina, kad „kai numirsiu, tada pasigailėsite“.

Kaip kalbėti su žmogumi, kuris išgyvena savižudybės krizę?

  1. Tiesiai paklausk, ar žmogus galvoja apie savižudybę. Pavyzdžiui: „Pastaruoju metu atrodai labai pasimetęs ir liūdnas. Ar gali būti, kad Tau kyla minčių apie savižudybę?“.
  2. Tikėk, kad žmogui tikrai yra sunku. Būk pasiruošęs, kad žmogus atsakys „Taip“.
  3. Skatink žmogų kalbėti. Paprašyk papasakoti, kodėl jam kyla minčių apie savižudybę. Pavyzdžiui: „Kas nutiko, kad pradėjai galvoti apie savižudybę?“ Užduok atvirus klausimus ir palaikyk pokalbį („papasakok daugiau…“, „kaip tuo metu jauteisi?“, „kas vyko toliau?“
  4. Kviesk žmogų pasakoti detales, drąsiai klausiant ir kalbant apie savižudybę.
  5. Klausykis nuoširdžiai be pasmerkimo, pagarbiai – su empatija ir be vertinimo
  6. Nepulk spręsti situacijos, įdėmiai klausykis ir bandyk suprasti, ką žmogus išgyvena.
  7. Padėk jam rasti psichikos sveikatos specialistą. Padėk susirasti specialistą ir susitarti dėl pirmos konsultacijos. Palydėk į susitikimą – jam / jai bus drąsiau.
  8. Neprisiimk visos atsakomybės vienas (-a).
  9. Pasitelk į pagalbą kitus (artimuosius ir ar) specialistus) – drauge bus lengviau įkalbėti žmogų ieškoti pagalbos.
  10. Nepavykus įkalbėti kreiptis pagalbos, pats (-i) kreipkis į specialistus ir pasitark, ką daryti toliau.

Ko nedaryti kalbantis su žmogumi esančiu savižudybės krizėje

  • Nežadėti, kad „tai liks tarp mūsų“;
  • Neteisti;
  • Nesmerkti;
  • Nemoralizuoti;
  • Nenuvertinti ir nesakyti, kad „viskas bus gerai“.

 

 

 

            Parengė Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro psichologė Edita Vaišnoraitė

2024-09-09