Dalinamės interneto platybėse atrastu žaismingu rašinėliu apie tai, ko galėtume pasimokyti iš gamtos. O kad pamokos nenueitų veltui ir neliktų vien teoriniais pamąstymais, prie kiekvienos pamokos priskyrėme po praktinį pratimą – užduotį. Gero skaitymo ir sėkmės!
GENYS. SUSITELKIMO PAMOKA
Gamta. Genys daug protingesnis už mus. Taip, jis tranko galvą į medį, bet daro tai labai sėkmingai. Jis – realistas. Jis nesistengia perkirsti medžio pusiau vienu smūgiu. Norėdamas pačiupti kirminą, gyvenantį po medžio žieve, genys nesuka aplink medį ratų, pastuksendamas tai šen, tai ten. Jis susitelkęs kala medį vienoje ir toje pačioje vietoje, lėtai artėdamas prie savo tikslo – kirminėlio, į kurį nusitaikė.
Žmogus. Kitaip nei geniui, mums neužtenka kantrybės ilgesnį laiką “kalti” vardan savo tikslo (o gal tiesiog tingime…), mes norime vienu smūgiu perkirsti storiausią medį ir atrasti jame jau tikrai ne kirminėlį, o mažiausiai Dramblio Dydžio Kirmį. O dar geriau būtų, jei medžio kalti iš viso nereikėtų… galėtų tas kirminas ir pats išropoti, nusilenkti iki žemės ir nuolankiai po kojomis pasikloti.
Pratimas
1. Paimk popieriaus lapą. Užsirašyk savo tikslą.
2. Įsivertink laikotarpį, per kurį realiai pasieksi tikslą ir užsirašyk datą, kada jis turi būti pasiektas.
3. Surašyk detalų veiksmų planą, kaip tu to tikslo sieksi.
4. Suskaidyk laikotarpį į smulkesnius etapus – mėnesius, savaites, dienas.
5. Surašyk 3 punktus, kuriuos gali daryti kasdien. Telefono skambutis, elektroninis laiškas ar 20 pritūpimų – priklausomai nuo tikslo. Jei jau visai nesigalvoja, taip ir rašyk – kasdien 10 minučių praleisti užrašant naujas mintis, kas dar priartintų mane prie mano tikslo.
6. O dabar, kaip tas genys, iki pat numatyto laikotarpio pabaigos – nepamirštant ir kitų, stambesnių plano punktų, tačiau KASDIEN, lietui lyjant sniegui sningant – būtinai ir privalomai kasdien VYKDYK TUOS 3 PUNKTUS.
Smulkmena, o nustebsi, kaip labai tai padės kelyje į užsibrėžtą tikslą.
ŽUVIS. SRAUTO PAMOKA
Gamta. Žuvis visada plaukia prieš srovę. Ir tai teisinga. Ji plaukia prieš srovę ne todėl, kad nori apsunkinti sau gyvenimą, o todėl, kad plaukiant prieš srovę, tiesiai į ją ją teka daugiau maisto ir deguonies.
Žmogus. Mes tuo tarpu stengiamės murkdytis tame pačiame stovinčiame vandenyje, tokiu būdu vietoj 40 metų patirties išgyvendami vienerių metų patirtį… 40 kartų. Mes nenorime pajudėti iš taip gerai pažįstamos pelkės ir vėliau stebimės, kodėl gyvenime turėjome tiek mažai galimybių. Mes norime laimėti gyvenimo loterijoje net nenusipirkę bilieto.
Pratimas
Išeik iš komforto zonos.
Paskelbk sau 30 dienų iššūkį.
30 dienų KASDIEN padaryk kažką, ko dar niekada nedarei.
Kad būtų aiškiau, pavayzdžiui:
1. Susipažink su įdomiu žmogumi facebooke.
2. “Ištrauk” tik virtualiai pažįstamą žmogų į realų gyvenimą – tai vadinasi naujų draugų suradimu.
3. Parašyk straipsnį apie tai, ką išmanai geriausiai (su sąlyga, kad tau akys dega vien apie tai pagalvojus). Jei iš tiesų dega, parašysi taip, kad stebėsies, kad anksčiau manei, kad nemoki rašyti.
4. Pasiūlyk tą straipsnį žurnalui, portalui, arba tiesiog “įkrauk” 15min.lt
5. Pagamint tai, ko dar niekada negaminai (arba jei išvis niekada negaminai)
6. Būtinai – kartą per dieną – kai darysi kažką įprasto, sustok ir padaryk atvirkščiai.
7. Paskambink buvusiam bendraklasiui.
8. Nupirk apelsinų ir padovanok juos pirmai gatvėje sutiktai senutei.
9. Paaukok 20 litų gyvūnų prieglaudai (nors biški gaila)
10. Nueik į bažnyčią ir tiesiog joje ramiai ramiai pasėdėk.
Ir svarbiausia – visą tą laiką – nesvarbu, skauda, maudžia, skubu ar tingu – priimk visiškai visus pasiūlymus. Pameni filmą “Yes man” su Džimu Keriu? Tai veikia! Sąžiningai, bandžiau.
Jei tau kyla klausimas, kam to reikia – atsakysiu labai trumpai. Kaskart, kai peržengi per nemalonų jausmą (drovu, gėda, bijau, keistai, kvailai jaučiuosi, man nesigaus) – t.y. išeini iš komforto zonos, nutinka mažas stebuklas. Kaip tai žuviai – maistas pats plauks į pražiotą burną.
LIŪTUKAS. NEBIJOK IŠSITEPTI
Gamta. Liūtukai moka mokytis. Jie mokosi iš vyresnių, patyrusių liūtų. Ir mokosi jie ne iš vadovėlių ar pamokslų, o veikdami. Jie puikiai žino – jei nori išmokti medžioti, teks išsiterlioti snukutį laimikio krauju.
Žmogus. Mes gi bijome net rankas susipurvinti. Sėdime prie stalų, klausome protingai kalbančio zuikio, kuris moko mus medžioti. Arba dar blogiau – užsidarome vienatvėje ir mokomės patys su savimi, o kai ateina medžioklės laikas, išsigąstame net artėjančių iššūkių kvapo.
Pratimas
Šaudyti gaudyti ir terliotis kraujais nepatariame. Kiekvienas iš mūsų gi dažniausiai ir labiausiai bijo “išsitepti” prieš kitus žmones. Didesnius. Protingesnius. Geresnius.
Ar moki pasakyti NE?
Taip, kad viduje žarnokai nesivartytų nuo atgal (ir iš kur gi ji atsirado, fu) į makaulę grūdamos minties, tiksliau, pajautimo “taigi… nemylės (neduos, atstums, nuskriaus…)”
Užduotis, manau, aiški – savaitę akylai sekti save ir kur tik įmanoma sakyti žmonėms NE.
Be abejo, saugiausia tai daryti seminaruose. Tačiau tiesiog pabandyk – bent jau “ne, dabar negaliu, po savaitės”. Toks visiškai priešingas ankstesniam pratimui reikalas. BE abejo, tuo pačiu metu nedarytinas.
ŠUO. PAVIZGINK UODEGĄ PIRMAS
Gamta. To mus moko šuo, jis negalvoja: “Tu mane pavedžiok, pamaitink, nuprausk, paglostyk, o tada aš tau pavizginsiu uodegą”. Ne. Šuo pirmas atiduoda savo jausmus ir tik tada gauna tai, ko nori. Jo niekas neverčia duoti, jis daro tai taip nuoširdžiai ir tikrai, kad tau pačiam kyla nenumaldomas noras dėl jo padaryti kažką gero.
Žmogus. Mes gudrūs, mes visų pirma laukiame, kad mums duotų, o jei jau duodame kitiems,tai su geležiniu įsitikinimu, kad dabar gavėjas mums labai skolingas ir irgi turi duoti. Nors tai ir prieštrauja gamtos dėsniams.
Pratimas
Dvi savaites (14 dienų) šypsotis praeiviams gatvėje, pakalbinti pardavėją parduotuvėje, mirktelėti kieme žaidžiantiems vaikams, padėti senam žmogui įlipti į visuomeninį transportą (automatu norėjosi rašyti “pervesti senutę per gatvę”. Kas tai? Per savo 40 metų niekada gyvenime nebuvau sutikusi senutės, kurią reikėjo pervesti per gatvę). Nupirkti parduotuvėje kruopų ir palesinti paukščius. Kuo dažniau, tuo geriau.
Ir dar.
Mintyse padėkoti Mamai už viską, ką ji jums davė. Už tai, kad suteikė gyvybę. O dar geriau nuvažiuoti, aplankyti, apkabinti ir pabučiuoti – jei tokią galimybę turite. Kad ir kaip seniai tai buvote darę.
GYVATĖ. NEINKŠK.
Gamta. Gyvatė negalvoja: “Ak, neturiu rankų, neturiu kojų, gimiau ne toje šalyje, manęs niekas nemyli, mano tėvai nesirūpino manimi nuo tos akimirkos, kai aš išvydau šį pasaulį”. Jai užtenka to, ką turi. Ir dar sugeba padaryti taip, kad net mes – “gamtos karaliai” – jos bijotume. O jei jai kažkas nebepatinka, ji tiesiog keičia odą ir šliaužia toliau be jokių apgailestavimų.
Žmogus. Mes gi nesugebame liautis inkšti ir ieškoti kaltų dėl to, kad gyvename taip, kaip gyvename. Mums nuolat kažko trūksta – laiko, palankių aplinkybių, pagalbos, nusiteikimo…
Pratimas
1. Imi popieriaus lapą, dlaini jį į dvi dalis ir kairėje surašai tai, kas tau gyvenime nepatinka, negerai,nefaina.
2. Apverti lapą, ir jame surašai viską, kas tave tavo gyvenime džiugina, ir kodėl.
3. Dar ne viskas. Atverti atgal lapą, ir pildai dešinę jo pusę. Ieškai pliusų kiekviename išvardintame minuse.
Jeigu netyčia nesigautų, bent jau sukurk variantą, kada būtų dar blogiau – tada tavasis automatiškai pavirs pliusu. (Pvz. Gimiau Lietuvoje. Nėra čia šansų prasimušt, grietinė brangi, atlyginimai maži. O jei būčiau gimusi kokioj Ugandoj, badaučiau ir mirčiau nuo Aids.).
Praktinius patarimus parinko ir užrašė Audra Maksvytienė
Sėkmės!
